Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Šios savaitės herojė – Klaipėdos priemiestyje gyvenanti Ilona Varinauskienė. Pasakodama apie save, moteris prisipažįsta, kad prie jūros lankosi ne dažnai, nes pajūrio krašto žmonėms nėra įprasta tinginiauti paplūdimiuose.
„Kiekvieną dieną, naktį, kiekvieną minutę mes kvėpuojame tuo oru, kuriuo pakvėpuoti kiti atvažiuoja keletą kartų į metus, todėl mums šito didžiulio poreikio gulėt prie jūros ir tinginiauti – tiesiog nėra. Kurorto žmonės vasaromis gyvena darbiniu ritmu, o va žiemą – jau savo malonumui, tuomet jie lanko jūrą ir niekur neskuba“, – laidoje pasakojo Ilona.
Moteris laisvalaikiu mėgsta keliauti kemperiu, teigdama, jog tokia transporto priemonė jai suteikia laisvę renkantis maršrutus ar planuojant kelionės laiką. Visgi, paklausta apie dar nebandytus gyvenime kartus, Ilona prasitarę norinti susipažinti su delfinais. Todėl jos lauks apsilankymas Lietuvos jūrų muziejuje, kur pasitikęs gyvūnų treneris Marius Bagdonavičius pakvies į delfinariumą.
„Jie protingi, energingi ir moka išdykauti, moka žaisti. Jie piešia, sportuoja, daro viską. Atrodo, kad jie tave supranta ir jeigu tik galėtų – kažką pasakytų. Reikia gyvenime išbandyti viską, kad vėliau netektų gailėtis, nes kol nepabandei, tol nežinai, ką pajusi“, – pramokusi kaip atitinkamais ženklais duoti delfinams komandas, savo nauja patirtimi džiaugėsi Ilona.
Laidos herojai antrina ir jūrų žinduolių treneris, dalindamas įdomius faktus apie delfinus. Pasirodo, kiekvienas jų turi individualų charakterį, o delfinariume jų paskirtis – ne pramoginė, o edukacinė, suteikiant žmonėms galimybę pažinti šiuos gyvūnus.
„Pati seniausia muziejaus delfinė – Glorija. Jai virš 40 metų, bet ji labai atsargi ir užsispyrusi patelė. Kiekvienas delfinas turi savo charakterį ir Glorija, jeigu nenori kažko daryti, ji ir nedarys, jos nepriversi. Delfinai šiame muziejuje laikomi edukaciniu tikslu. Tai nėra pramoga, mes edukuojam ir leidžiam žmonėms juos pažinti, sužinoti, kad, pavyzdžiui, delfinai per dieną žuvies gali suvalgyti 10 proc. savo kūno masės, iššokti į 5 metrų aukštį, kad vanduo, kuriame jie plaukioja, yra sūrus, jog delfinų oda valytųsi arba kad šie gyvūnai nėra žuvys, jie žinduoliai, tokie patys, kaip ir mes“, – laidoje įdomybėmis dalinosi gyvūnų treneris Marius Bagdonavičius.
Kitoje laidos temoje bus kalbinami vilniečiai, klausiant jų ką jie žino apie osteoartritą. Pasirodo, pasak kineziterapeuto-osteopato Piotr Dubrovskij, daugiau nei trečdalis vizitų pas gydytojus būna būtent dėl sąnarių skausmo.
„Osteoartritas yra sąnario susidėvėjimas, todėl automatiškai suprantame, kad tas susidėvėjimas neįvyksta jauname amžiuje, o pasireiškia nuo 40-45 metų. Tai yra kremzlės susidėvėjimas, o kremzlė – audinys, esantis tarp kaulų, kuris padeda sąnariui funkcionuoti sveikai. Manyčiau, kad sėslus gyvenimo būdas tikrai priveda prie to, jog sutrinka sąnarių biomechanika. Todėl žmogui reikia judėti, o jeigu jis nejuda, sąnariai gauna mažiau maitinimo“, – laidoje pasakojo gydytojas.
Vaistininkai pataria, kad sąnarių skausmo gydymą vertėtų pradėti nuo vietiškai veikiančių preparatų ir pirmiausiai naudoti tepalą, ypač jeigu tai yra lėtinis uždegimas, kuris reikalauja nuolatinio palaikymo, jog geriamais preparatais žmogus nežalotų savojo žarnyno.
„Yra atsiradę naujos kartos tepalai, tokie kaip FlexiSEQ, kurie savo sudėtyje turi aliejinius lašelius. Jie geriau praeina pro odos barjerą ir patenka prie pačio sąnario, minkština jį bei suteikia sutepimo efektą, o tuomet mažėja skausmas, uždegiminiai procesai ir sąstingis“, – patarimais dalinosi vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Trečiojoje laidos temoje bus kalbama apie tai, jog pasak tyrimų, Lietuvoje moterys gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau mažiau metų išlaiko stiprią sveikatą. Jos dažniau serga depresija, rečiau sportuoja. Vis dėl to moterys savo sveikatą tikrinasi dažniau ir būtent po vienos profilaktinės patikros prasidėjo laidos pašnekovės Živilės Kemeklienės rūpesčio savo sveikata istorija.
„Kuomet man diagnozavo onkologinę ligą, mano reakcija buvo tikrai jautri. Gydymo metu aš užsispyrusiai pradėjau gilintis į tai, kaip galėčiau padėti savo kūnui pasveikti. Taip atradau informaciją apie polifenolius, sužinojau, jog tai natūralūs antioksidantai, o gydytojai taip pat rekomendavo į mitybą įtraukti kuo daugiau antioksidantų turinčių maisto produktų, nes tokiu būdu stiprinama sveikata“, – laidoje pasakojo moteris.
Apie polifenolių-antioksidantų teigiamą poveikį sveikatai kalba ir užsienio medikai. Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovaujami garsaus profesoriaus, onkologo Robert Thomas, atrinko daugiausiai polifenolių ir antioksidantų turinčius keturis superproduktus – brokolius, granatus, ciberžoles ir žaliąją arbatą, kuriuos patalpinę į kapsules, klinikiniais tyrimais nustatė jų priešvėžinį poveikį. Yra žinoma, kad polifenoliai ir antioksidantai, mažina ne tik onkologinių ligų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų riziką, nes palaiko imuninę sistemą. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.
„Nemažai moters onkologinių ligų yra susijusios su hormonų disbalansu, todėl labai svarbu gauti augalinio estrogeno tam, kad organizmas susireguliuotų. Mes gyvenam tokiam laikmetyje, kuomet racionalu vartoti jau koncentruotus polifenolius kapsulių pavidale. Jie naudingi, nes mažina laisvųjų radikalų kiekį, gerina kraujotaką, mikrocirkuliaciją. Yra pastebėta, kad polifenoliai patenka į smegenis, į nervinį audinį ir turi reikšmės net degeneracinėms smegenų ligoms, senatvinės silpnaprotystės, Alzheimerio ar Parkinsono ligų atvejais. Taip pat polifenoliai turi poveikį į cukrinį diabetą, nes gerina insulino išskyrimą, kasos darbą. Jie turi įtakos ir vėžinių procesų vystymuisi, nes polifenoliai veikia per DNR ir gali veikti genų raišką bei sumažinti galimybę progresuoti vėžiui“, – teigė gyd. akušerė-ginekologė Asta Valytė.
Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
