Iki šiol per Motinos dieną U.Katelynienė skubėdavo tik pasveikinti: pirmiausia – mamą, vėliau – močiutę. Tačiau šįmet ši diena – jau ir jos šventė: kiek ilgiau nei pusę metų buvusio krepšininko žmona pati yra ne tik dukra ar anūkė, bet ir mama.
„Šią dieną švenčiame kasmet, todėl ji visad ypatinga, tačiau šįmet aš – ir pati mama. Jaučiuosi kitaip – ypatingai reikalinga, labiau nei kada nors anksčiau. Žinoma, šįmet Motinos diena man kitokia“, – bendraudama su Žmonės.lt sakė U.Katelynienė.
Žinoma, kol kas jos ir M.Katelyno pirmagimė Ūla dar per maža, kad galėtų pasveikinti mamą. Savo eilės būti pasveikintai Ugnė dar palauks, bet pati šįmet pasveikinti nepamirš: žada aplankyti ir savo, ir Mindaugo mamas, močiutes.
„Galime džiaugtis, kad jos visos gyvos. Tai svarbiausia. Laiką leisime su šeima – juk tai šeimos šventė“, – sakė ji.
Pati kalbėdama apie motinystę U.Katelynienė tikino besimėgaujanti kiekviena akimirka.
„Niekada negalvojau, kad būti mama man taip patiks. Juk sunku įsivaizduoti, ką reiškia būti mama, kai ja nesi. Kasdien stengiuosi džiaugtis mažais dalykais, mažais pasiekimais, gyventi šia diena, esama akimirka. Žinoma, su vyru pasvajojame ir apie ateitį – kokia bus mūsų dukra, kai paaugs, kaip ji atrodys, ką ji galvos... Tapus mama manęs neslegia buitiniai rūpesčiai. Į viską žvelgiu paprastai. Kartais net atrodo, kad reikėtų mažiau džiaugtis garsiai, nes viskas tikrai labai gerai“, – sako ji.
Be abejo, susitvarkyti su kasdieniais rūpesčiais Ugnei padeda Mindaugas: „Neturime darbų sąrašo – savaime susitariame... Žinoma, daugiau laiko su vaiku praleidžiu aš, bet vyras taip pat puikiai tvarkosi. Su dukra jis turi gražų ryšį, puikiai sutaria. Galiu drąsiai palikti dukrą su tėčiu ir žinoti, kad ji bus rami, saugi. Galiu nebijoti, kad jis nemokės pakeisti sauskelnių... Jis puikiai moka pasirūpinti vaiku.“
Susilaukusi dukros ji naujai pažvelgė ir į savo mamą. „Geriau suprasti savo mamą, taip pat pačios motinystės esmę ėmiau tada, kai su vyru apsisprendėme lauktis vaikelio. Aišku, kai vaikas gimsta, viskas ima atrodyti dar labiau kitaip... Matyt, pati visąlaik buvau „mamyčiukė“ – su mama turiu labai didelį ryšį. Bet dabar ją tikrai suprantu labiau, kitaip apie ją galvoju. Jaučiu dar daugiau pagarbos, suprantu jos sprendimus. Dabar ir mano ryšys su mama kitoks. Ateityje norėčiau ir su savo dukra turėti tokį ypatingą ryšį“, – šypsosi U.Katelynienė.
Ar anksčiau, įsivaizduodama, ką reiškia būti mama, ji neklydo? „Turbūt mergaitės apie motinystę galvoja nuo pat mažens, tačiau skirtingais etapais vis kitaip ją supranta, interpretuoja. Žinoma, kol buvau mažesnė, tai atrodė paprasčiau: rūpestis reiškė aprengti vaiką kaip lėlytę. Su laiku tai pasikeitė. Kai pajaučiau, kad vaikui galiu kažką duoti, kažko išmokyti, tada ir susilaukiau dukros. Motinystė man asocijuojasi ne su buitimi, bet su dvasiniais dalykais. Ji man reiškia bendravimą, buvimą kartu, šypseną, energijos, žinių perteikimą. Manau, kad geru ir doru žmogumi vaikas užauga tada, kai gauna ne tik fizinį rūpestį, bet mamą iš tikrųjų“, – sako Ugnė.
