Šį savaitgalį Kauno valstybinis muzikinis teatras pasitiko naują kūrybinį sezoną – penktadienio vakarą žiūrovams buvo pristatytas Franko Wildhorno ir dramaturgo Leslie Bricusse miuziklas „Džekilas ir Haidas“, o šeštadienį M.Kavaliausko laukė ir jo debiutas.
15min M.Kavaliauskas teigė, kad toks rimtas vaidmuo jam – ne tik garbė, bet ir didelis iššūkis.
„Kai vyko atranka į šį miuziklą, dalyvavo nemažai Lietuvos atlikėjų. Varžėmės visi tarpusavyje – reikėjo atlikti vieną iš miuziklo arijų. Po kelių savaičių aš sulaukiau skambučio, kad man pavyko gauti šį vaidmenį. Aš žinojau, kokios apimties, sudėtingumo ir dydžio yra šis vaidmuo, tad aplankė dvejopos mintys. Pirmiausia, kad bus tikrai įspūdingas vaidmuo, jei suspėsime ir mums viskas pavyks taip, kaip aš ir režisierė įsivaizdavome.
Bet yra ir kita pusė, kad reikės atiduoti darbo – repetuoti du mėnesius nuo ryto iki vakaro, galvoti tik apie tai. Buvo labai didelis tiek vokalinis, tiek fizinis, tiek psichologinis krūvis. Bet kokiu atveju džiaugiausi, kad man pavyko, ir kad pasirinko būtent mane“, – pasakojo M.Kavaliauskas.
Martynas Kavaliauskas teigė, kad didžiausia užduotis šiame spektaklyje yra susitapatinti su personažu, pajusti jo dvilypumą, jausmų sumaištį, mąstyti kaip jis, kontrastingai atskleisti gerąsias ir blogąsias personažo puses.
„Mano kuriamas herojus turi dvi asmenybes, dvi puses: Džekilas – atidavęs visas jėgas, širdį ir protą vienam tikslui, jo misija atskirti gėrį nuo blogio tam, kad pasaulyje išnyktų nesantaika ir pyktis, liktų meilė ir taika; Haidas – tamsioji Džekilo pusė, jo žiaurumas ir nirštas, kaupęsi visą gyvenimą iš nuoskaudų, pažeminimų, tūnoję giliai viduje.
Po nesėkmingo medicininio bandymo su savimi tas blogis prasiveržia, tampa nebekontroliuojamas. Kita vertus, Haidas vykdo teisingumą, siųsdamas Anapilin nuodėmingus žmones. Manau, jog kiekvieno žmogaus viduje galime rasti panašių minčių, emocijų. Kūrinio autorius ir norėjo parodyti, kokia siaubinga gali būti žmogaus esmė ir kokia destruktyvi jėga yra pyktis ir neapykanta“, – kalbėjo M.Kavaliauskas.
Spektaklio akimirkos – galerijoje:
M.Kavaliauskui nėra svetimas ne tik dainavimas ir aktorystė, bet ir šokis. Anželikos Cholinos teatro spektaklyje „Otelas“ Martynas įkūnija Jaga.
„Tai yra visiškai skirtingos sritys – jeigu ten tik šokame, tai čia ir šokame, ir dainuojame, ir vaidiname. Kalbant iš aktorinių aspektų, aš sakyčiau, kad ir šokio teatre, ir muzikiniame teatre bent jau šiam vaidmeniui, tai aktorinio meistriškumo reikia tikrai nemažai. Šokio spektaklyje mes iš viso nekalbame, nėra jokios galimybės mums kažką išreikšti balsu, tai galbūt tai yra sudėtingesnis vaidinimo būdas, nes visas emocijas gali išreikšti tik kūnu, veidu.
Muzikiniame teatre atlikėjai turi daugiau galimybių, kaip išreikšti savo jausmus – neapykantą ir meilę. Spektaklyje „Otelas“ tikrai buvo didžiulis vaidybinis iššūkis ir apskritai aš nebuvau prieš tai niekur šokęs. Bet ir čia, muzikiniame teatre, yra daug iššūkių, su kuriais teko susidurti ir įveikti“, – lygino M.Kavaliauskas.
Paklaustas, ar lieka laisvo laiko ir šeimai, M.Kavaliauskas nusijuokė.
„Šis laikotarpis buvo labai įtemptas, mes tuo pačiu metu planavome ir savo koncertinį turą su Šiaulių bigbendu. Išeidavau 10 ryto, o grįždavau 22 val. vakare, tad asmeniniam gyvenimui laiko neliko. Mes su Rusne pavalgydavome vakarienę, išgerdavome vyno ir eidavome miegoti. Dabar po premjeros skirsime laiko sau“, – 15min pasakojo M.Kavaliauskas.
