LNK realybės šou „Dydžio evoliucija“ (anksčiau vadinęsis „Dydžio (r)evoliucija“) iki šiol kalbėjo apie apkūnesnių moterų meilę sau ir savo kūnui, visuomenėje nusistovėjusių standartų laužymą. Taip ir šiųmečiame projekto pristatyme rašoma, jog plius dydžio moterys sako griežtą „ne“ lieknėjimo piliulėms, dietoms, badui dėl tobulumo – jos gražios būdamos bet kokio dydžio.
Visgi įdėmūs projekto žiūrovai netruko pastebėti realybės šou dalyvių kūno linijų – kitaip nei ankstesniame sezone, šįkart kai kurios pasirinktos moterys gali didžiuotis beveik tobulu laikomu kūnu. Viena projekto dalyvių netgi turi įspūdingą presą, dėl kurio, ne paslaptis, sporto salėje tenka gerokai paprakaituoti ir griežtai kontroliuoti savo mitybą.
„Dydžio evoliucijoje“ šiemet galima išvysti ir jau realybės šou „Sala“ matytą veidą – Pauliną. Ji taip pat sekantiems projekto naujienas sukėlė daugybę klausimų. Ar išties sunku pamilti savo kūną, kai jis atitinka visus grožio standartus?
„Labai graži mergina. Manau, daugelis tik pasvajotų apie tokią figūrą, o čia mat plus size“, – apie merginą atsiliepė komentatorė. „Ji tikrai ne plus size! Manau, nuo kokio 44 dydžio yra plius dydis. Ir vėl, kaip ir pernai, laimės iš stambiausių liekniausia“, – nusivylimo neslėpė kita.
15min susisiekus su projekto sergėtoja Erika Vitulskiene, ši patvirtino, jog sulaukė nemažai pasipiktinimo laiškų, ir papasakojo, kodėl šiemet buvo padarytas sprendimas priimti ir lieknesnio sudėjimo moteris.
Prioritetas – charizma?
„Pirmiausia, mes ieškojome žmogaus, kuris turėtų, ką pasakyti, kuris būtų charizmatiškas, turėtų tam tikrą savo energetiką, būtų įdomus ir šviestų kažkokia šviesa“, – svarbiausius projekto atrankos kriterijus pabrėžė E.Vitulskienė ir pridūrė, jog tai yra žvaigždei būdingos savybės. Moteris apgailestavo, kad daugelis stambesnio sudėjimo moterų kuklinosi pateikti paraiškas dalyvauti projekte.
„Tų pilnučių, pilnesnių nei Paulina, Lietuvoje yra tikrai nemažai. Tai kodėl jos neišdrįsta? Kodėl jos pas mus neateina ir nesudaro konkurencijos?“ – klausė ji.
Kaip teigė E.Vitulskienė, taip pat projekte ieškoma merginų, kurios pasitikėtų savimi, būtų susitaikiusios su savo kūno formomis. Deja, bet daugelis stambesnio sudėjimo merginų dažnai tokios nebūna.
„Kartais ateina užduoties laikas ir pasimato, ar mergina iš tiesų save myli, ar tik šneka, kad taip yra“, – pastebėjo moteris ir pridūrė, jog prie objektyvo yra svarbu yra jaustis atsipalaidavusiai.
Paklausta, o kaipgi yra su moterų ir merginų dydžiais, juk šis žodis yra net realybės šou pavadinime, E.Vitulskienė sakė suprantanti plius dydžio modelio sąvoką kiek kitaip, nei yra įprasta.
„Pagal teoriją, jei neįtelpi į klasikinio modelio rėmus, esi plius dydžio modelis“, – paaiškino ji. Moteris užsiminė, kad šįkart realybės šou pasirodysiančių dalyvių kūno formų įvairovė kiek menkesnė, tad kitus kartus vyksiančiuose projektuose kvietė prisijungti ir pilnesnių formų merginas.
„Labai norėčiau, kad Lietuvos moterys išdrįstų ir kad į projektą jų ateitų pilnesnių“, – jungtis moteris kvietė E.Vitulskienė.
Plius dydžio modelio darbas – ne kiekvienam
Vis dėlto tapti ir užsienyje pripažintu plius dydžio modeliu anaiptol nebūtų taip paprasta – matyt, vien charizmos ir pasitikėjimo savimi bei įgūdžių vaikščioti podiumu neužtektų. Prie daugelio didžiausių agentūrų atrankos kriterijų rašoma, jog merginos turi ypač puoselėti savo odą, plaukus bei turėti geriau žinomą kaip smėlio laikrodžio figūrą.
Tam pritarė ir jau anksčiau 15min kalbinta vienintelės plius dydžio modelius priglaudžiančios agentūros LYS direktorė, plius dydžio modelis Svetlana Nikolajeva. Ji užsiminė, kad kūno proporcijos jos darbo lauke yra itin svarbios.
„Standartai, proporcijos yra labai svarbu. Taip pat yra svarbus ūgis – 1,72 cm yra visiškas minimumas“, – pasakojo moteris. Visgi kiekviena šalis turi savo standartus.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje plius dydžio modeliai yra tik nuo 1,75 cm ūgio, ir niekaip kitaip“, – sakė LYS direktorė ir užsiminė, kad modeliai turi sportuoti, o jų kūnas turi būti patemptas. „Tai nereiškia, kad sėdžiu prie televizoriaus, valgau, ką noriu – modelis turi dirbti, prižiūrėti savo sveikatą, odą, mergina turi būti graži. Ji vis tiek turi rodyti pavyzdį – net ir plius dydis turi būti sveikas“, – teigė ji.
Kaip ir į ūgį, taip ir į svorį, anot S.Nikolajevos, daugelis šalių žiūri skirtingai. Štai tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė dažniau pasiryžta samdyti didesnių dydžių modelius. Tiesa, kalbėti apie svorį nėra taip paprasta, mat jau ne vienerius metus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje verda diskusija, kokių apimčių turėtų būti rinkoje naujų vėjų įnešęs plius dydžio modelis.
Kritikuoja „size-plus“ terminą
Kaip kam pasirodytų keista, tačiau aukštosios mados industrijos lieknesnės „Dydžio evoliucijos“ dalyvės nė kiek nenustebintų. Na, nebent dėl žemesnio ūgio. Kaip rašo „Insider“, čia vadinamasis „size-plus“ arba „curvy“ modelis dėvi 8 ar šiek tiek didesnio dydžio drabužius (Lietuvoje – 38 dydis). Anot „Modelingwisdom“, pasitaiko ir atvejų, kai plius dydžio modelis yra 6 dydžio (36). Kiek kitaip yra su likusia pasaulio dalimi – dažniausia „size-plus“ čia reiškia 12 (44) ir dar didesnius dydžius.
Toks nesutarimas tarp to, kas yra plius dydžio modelis, o kas jau nebe, yra sukėlęs ir keistų situacijų. Štai 2018-aisiais plius dydžio modelis Khrystyana Kazakova laimėjo realybės šou „America’s Next Top Model“, tačiau netrukus mergina neplanuodama numetė šiek tiek svorio. Rodos, viskas tik į naudą? Ne visai taip.
Kaip rašo „NYpost“, 8 dydžio drabužius dėvinčiam modeliui agentūros pradėjo daryti spaudimą priaugti kilogramų, tačiau prarasto svorio merginai niekaip nepavyko susigrąžinti.
„Nežinau, ko nori šita industrija. Nežinau, koks bus populiariausias dydis“, – sakė ji. Dėl bendro nesusitarimo, kaip ir K.Kazakova, taip ir daugelis kitų „tarpinio“ dydžio merginų iki šiol lieka tarsi be vietos mados pasaulyje ir nežino, kuriai modelių grupei save priskirti.
Apie diskusijų sulaukusį terminą yra užsiminęs ir vienas žinomiausių pasaulyje plius dydžio modelių Ashley Graham. Moteris „TEDx“ kalbos metu kėlė klausimus apie tai, kodėl visi, dėvintys 8 ir didesnį dydžius, yra laikomi „plius“, tarsi klasikinio modelio apimtys būtų normos atspirties taškas.
„Didžioji dalis šios auditorijos turėtų būti plius dydžio. Kaip jaučiatės priskirti šiai grupei?“ – susirinkusiųjų klausė A.Graham ir skatino susimąstyti apie tai, kad jau kuris laikas galiojantį pavadinimą galbūt vertėtų pakeisti kitu.