„Nebuvau aš čia vietoj, sakė, keistuolis, vienas lauke karys.... Tokių visokių epitetų iš tikrųjų girdėjau. Ir kadangi tada nebuvau visam tam šou pasauly, tai vėlgi daug dalykų susidėjo. Ir Italija, ir dukros, ir „Eurovizija“, naujas albumas, man atrodo, aš tada kažkoks.... Buvo emocinis perdegimas“, – atvirai pasakoja Andrius laidai „(Ne)emigrantai“, kuri bus rodoma antradienį 19:30 val. per LRT televiziją.
„Euroviziją“ didžiausiu gyvenimo nuotykiu vadinantis dainininkas net vienuolika metų praleido emigracijoje. Gyveno Anglijoje, Airijoje, po to Italijoje, galiausiai Ispanijoje. Per tą laiką su itale žmona Isabella sukūrė šeimą ir susilaukė dviejų dukrų. O prieš pat pasaulį užklupusią pandemiją netikėtai nusprendė, kad užteks klajoti ir metas grįžti į Lietuvą, rašoma televizijos pranešime spaudai.
„Pirmas buvo išvažiavimas į Angliją. Dar buvau studentas ir norėjau groti, nusipirkti geresnę gitarą. Buvau dėl pinigų. Tikslas išdegė, nuvažiavau, susiradau darbą, pradžioj gyvenom Londone, paskui išvažiavom į Vinčesterį. Antras buvo Airija. Baigiau mokslus, baigiau pedagoginį universitetą, istoriją, ir Anglijoje bandėm ieškot darbo, bet mano sesė kaip tik buvo Airijoje, sako, atvažiuok čia. Trečias kartas buvo po Ispanijos, kai nuėjau „Camino de Santiago“, susipažinom su Isabellita, ir ji... Žodžiu, bendravome, bendravome ir ką, sakom, reikia susitikti“, – apie santykių pradžią pasakoja A.Pojavis.
Italijos mados sostinę Milaną, kuriame gyveno prieš ir po „Eurovizijos“, Andrius pasirinko dėl žmonos, kuri tuo metu šiame mieste dirbo ir mokėsi. Sako, kad būtent Milane judviejų santykiai išsirutuliojo iki santuokos, todėl šiam miestui jis amžinai liks dėkingas.
„Nuvažiavau į Italiją, ji į Lietuvą ir paskui sakom: kaip darom? Sako, aš tai Milane turiu darbą, atvažiuok pas mane. Tai va, ir nuvažiavau į Milaną ir ten ketverius metus praleidau. Pradėjau mokytis italų kalbos, ir tie italai, ir Isabellitos šeima sako, ką tu, Andriau, kas tu esi, ką tu nori veikti? Sakau, dainuoti noriu. Pagrojau jiems. Sako, gerai, reikia tau susirast studiją, įrašyti albumą. Susiradau studiją, mokiausi italų kalbos, įrašiau per pusę metų albumą su italais, ir grįžau į Lietuvą atostogų“, – apie kelią į „Euroviziją“ pasakoja Andrius.
Būtent atostogos Lietuvoje Andriui tuo metu tapo priežastimi dalyvauti visoje Europoje populiariame dainų konkurse, tačiau jis atvirai prisipažįsta, kad tikslo laimėti nacionalinės atrankos neturėjo. Nors išbandė gyvenimą įvairiose šalyse ir visur, kur buvo, susirado nemažai draugų, Andrius sako, kad jo niekada neapleido troškimas grįžti į Lietuvą. Be to, jis nebuvo pamiršęs ir svajonės dainuoti mūsų šalies scenose.
„Pirmas dalykas, vėlgi norėjosi, 11 metų jau buvau, ir atrodė, kad prikaupiau savyje tiek, kad norisi grįžti į Lietuvą ir pagroti žmonėms“, – sako Andrius.
Grįžę į Lietuvą, jis ir dukros Vilniuje prisitaikė labai greit ir jau priprato prie vietinės tvarkos bei žmonių. O štai žmonai Isabellai įsilieti į naują aplinką šiek tiek sunkiau. Moteris taip pat nusprendė atsiriboti nuo Andriaus viešo gyvenimo ir nenori bendrauti su žiniasklaida. Andrius prisipažįsta, kad norėtų dar kartą pabandyti įsitvirtinti didžiojoje Lietuvos muzikos scenoje, tačiau sako supratęs, kad tai nėra taip lengva, kaip daug kam gali atrodyti. Nors mūsų šalis nedidelė, kad pelnytum melomanų dėmesį, reikia gerokai pasistengti. Lygindamas dabartinį gyvenimą Lietuvoje, ir tai, ką matė Ispanijoje, Italijoje ar Didžiojoje Britanijoje, atlikėjas sako, kad su mūsų šalimi viskas labai gerai, gal tik kai kuriems žmonėms trūksta tolerancijos. Jos jis ir palinkėtų kiekvienam.
