Dviejų vaikų mama, primarijaus Nerijaus Juškos žmona Agnė nesulaikė ašarų sužinojusi, jog pagaliau galės ištarti ačiū žmogui, prieš 28-erius metus padovanojusiam jai šansą gyventi.
Keletą mėnesių anksčiau nei reikėtų gimusios Agnės gyvybė tuo metu kabojo ant plauko, tačiau dėka anuomet Šakių ligoninėje dirbusio jauno mediko, dabar – Vaikų ligoninės VU Santaros klinikų vaikų gastroenterologo, mokslų daktaro, profesoriaus Vaidoto Urbono, viskas pasikeitė.
„Gimiau vos 1kg 300 g, o ūgis buvo tik 40 cm. Kai pati tapau mama ir paėmiau savo vaikus ant rankų, negalėjau įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis mano tėvai, kai gimiau tokia maža. Jie net negalėjo manęs paimti ant rankų, nes buvau itin trapi. Trapus buvo ir mano gyvybės klausimas. Tėvai ir gydytojai skaičiuodavo kiekvieną mano įkvėpimą, bandydami suprasti, ar spėjo pilnai išsivystyt plaučiai, ar aš pajėgi ir tikrai noriu kabintis į šį gyvenimą“, – mamos pasakotais prisiminimais apie savo gimimą TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ dalijosi Agnė.
Anot žinomos moters, tuo metu didžiausias jos šeimos ramstis buvo malda Dievui bei neblėstanti viltis. Ir jų prašymas buvo išgirstas – neišmatuojamas gydytojo V.Urbono atsidavimas išgelbėjo Agnės gyvybę.
„Kaip sakoma, Dievas savo pagalbą suteikia kitų žmonių rankomis. Mano atveju, tai buvo profesoriaus V.Urbono rankos. Gydytojas tris paras nuo manęs neatsitraukė, inkubatorius buvo sugedęs, tai jis trijų litrų stiklainį su vandeniu keitė, garino, per zondą mane maitino. Jo dėka dabar esu čia ir kalbuosi su jumis“, – gražiausius žodžius prof. V.Urbonui skyrė Agnė.
Šią istoriją puikiai prisimena ir pats pediatras. Kaip jis prisimena, anuomet Šakių ligoninėje sąlygos buvo kur kas kuklesnės. Nebuvo ir tokių techninių galimybių, ir mokslo pažangos, kokią turime dabar. 7 mėnesių naujagimis buvo tikras iššūkis tiek gydytojams, tiek pačiam kūdikiui, kurį ne kiekvienas įveikdavo.
„Prieš 28-erius metus tai buvo ekstremalus atvejis. Retas kūdikis išgyvendavo – tiesiog neturėjome tokių galimybių, kokias turime dabar. Šakiuose turėjome rusiškus inkubatorius ir kuomet jie sugesdavo, tekdavo prigalvoti nestandartinių sprendimų, jog tą kūdikį išgelbėti. Kiekvienas vaikas man yra gražus ir brangus. Ir jeigu nors vienam iškyla grėsmė, tai tu negalvoji apie jokias darbo valandas...“, – jautriai laidoje kalbėjo prof. V.Urbonas.
Agnė pasidalijo jautriausiais savo gyvenimo momentais bei didžiausia padėka ją išgelbėjusiam gydytojui.
