D.Filmanavičiūtės-Miss Sheep svajonei buvo lemta išsipildyti – spalio 5-osios vakarą po 4-erių metų pertraukos ji surengė koncertą sostinės klube „Tamsta“.
Miss Sheep į koncertą kvietė jau laiko patikrintus ir esamus bei būsimus gerbėjus, todėl muzikos klube ketvirtadienio vakarą jų tikrai netrūko.
Koncerto metu D.Filmanavičiūtė pristatė savo naujausią kūrybą, prie kurios gimimo stipriai prisidėjo ir elektroninės muzikos grupė „Happyendless“. Vakaro nuotaiką kurti padėjo ir Miss Sheep bičiulė Simona Bandita.
Po ilgos petraukos žengi į muzikos pasaulį. Koks jausmas vėl būti scenoje?
Prisipažinsiu, kad vienu metu, kažkada per šiuos ketverius tylos metus, buvau sau pamaniusi „ai, velniop viską“. Vienos iš paskutiniųjų repeticijų prieš koncertą metu tiesiog stovėjau už nugaros savo prodiuseriui Andriui Kaukliui, klausiau mūsų būsimo koncerto medžiagos ir tiesiog mėgavausi tuo jausmu, apie kurį klausi. Aš jaudinuosi kaip pirmokė. Bet to jausmo neaukočiau nieku gyvu. Tik scenos žmonės mane supras, bet tas jausmas yra ohohohohohoho.
Bet grįžimą į sceną vis atidėliojai – kelerius metus kaupeisi, kol galiausiai susikaupei. Galbūt įvyko kokios gyvenimiškos permainos, pastūmėjusios vėl lipti į sceną?
Aš tiesiog dariau karjerą kitoje sau svarbioje srityje – reklamoje. Kita vertus, kai dabar pagalvoju, man buvo sveika pailsėti nuo scenos. Labai skubėjau pradėti naują etapą, kai sugriuvo mano buvęs muzikinis gyvenimas, nes atrodė, kad kaip aš čia dabar… paliksiu viską, atsiliksiu nuo visų. Tikiu likimu, matyt taip reikėjo. Patylėti, subręsti, išsibūti niekam nieko neįrodinėjant. Tiesa, ne taip toli nuo tos scenos aš tryniausi… Nemanau, kad per tuos metus tapau nematomesnė. Gal kaip tik – per daug matoma kitose srityse. Metas atsigriebti muzikai.
Į sceną grįžta ta senoji atraktyvioji ir vietoje nenustygstanti Miss Sheep. Ar Miss Sheep jau bus labiau subrendusi ir girdėsime daugiau ramių lyrinių dainų apie, pavyzdžiui, laimingą meilę?
Juokinga, ar ne? Jai 31-eri, o ji vis dar džiaugiasi, kai ją meiliai pašaukia Avele. Taip, tai tiesa, aš nebesu mergiotė. Na, gal esu, pažvelgus į mane iš šono. Bet tuo pat metu esu tiesiog jauna moteris, kuri pagaliau girdi savo vidinį balsą ir dažnu atveju žino, ko nori. Tačiau kalbant apie muziką – jokių lyrinių dainų! Ir tai niekaip nesusiję su mano amžiumi. Vien tik dramos, spalvos ir striksėjimai. Manau, kad taip bus ir kai sulauksiu 61-erių.
Ką apskritai reiškia dainuoti ir stovėti scenoje prieš savo gerbėjus? Ir ne tik gerbėjus – juk tavo sugrįžimą vertins ir tie, kuriuos tu pati kritikavai dėl dainavimo.
Oi, tų aš bijau mažiausiai ir apie juos visai negalvoju. Norėčiau, kad mano kūryba patiktų tiems, kas manęs klauso ir laukia. Bet šito aš iš anksto nesužinosiu. Turbūt svarbiausia yra tiesiog bandyti būti geresne savo pačios versija. Ir tiek.
Grįžusi į sceną, liksi tokia pat arši popatlikėjų grupių atžvilgiu ir tiesiai šviesiai, nevyniojusi į vatą, skelsi, ką galvoji?
Aš į vatą nevynioju jokiais gyvenimo atvejais. Man tiesiog gaila laiko ir energijos. Pavyzdžiui, geriau suorganizuosiu dar vieną kino seansą normalioms boboms, nei kažkam pusvalandį aiškinsiu, kad žodis boba yra gerai.
Taip ir su tomis popatlikėjomis. Aš jau kartą savo nuomonę pasakiau. Gerai, kad jos pačios ilgainiui susiprato ir išėjo papais dirbti to darbo, kuris tiems papams ir yra duotas gamtos. O aš tiesiog dalinsiuos tuo, ką gamta davė man. Tikiuosi, kad nepersistengiu galvodama, jog tai yra balsas.
Kokie ateities planai? Kada arenos ir kiti miestai?
Nebenoriu nieko planuoti. Noriu tiesiog džiaugtis. Jei kiti miestai manęs lauks – aš tekina. Jei kada klausytojai netilps į mažytę „Tamstą“ – bus ir didesnė salė. Leiskite man tiesiog žaisti.
Kiekvieno muzikanto svajonė yra gyventi tik iš muzikos, galbūt ir tu ateityje turi tokių planų?
Buvo laikas, kai tai buvo mano svajonė. Aš jos neatsisakiau, tik dabar manau, kad gyvenimas per trumpas norėti veikti tik vieną dalyką. Ir kol galiu, pabandysiu nuveikti jų kuo daugiau.
Prieš kelias dienas feisbuke pasidalijai nuotrauka, kurioje įsiamžinai su šviesių plaukų peruku. Šis perukas tapo ir tavo įvaizdžio koncerte dalis. Komentatoriai šiems plaukams sakė „ne“. O ką jiems sakai tu?
Įvaizdį man sugalvojo mano bičiulė Agnė Jagelavičiūtė. Jį išpildė kita bičiulė – Viktorija Jakučinskaitė. Aš be jokių sąlygų jomis pasitikiu. Jei Agnė pasakė, kad bus taip – vadinasi, bus. Esu pakankamai subrendusi suprasti, kad scena nėra ta vieta, kur ieškoma kompromisų. Aš ten su džinsais nelipu. Esu pasirengusi žaisti. Eksperimentuoti, keistis, būti kažkuo kitu, o ne vadovaujančia mergina iš reklamos agentūros, keičiančia puikias oficialias sukneles.
Nepagalvokite, kad nežinau, kas man tinka, o kas ne, yra sprendimų kuriuos kvestionuočiau, net jei jie būtų pačios Agnės Jagelavičiūtės. Bet priežasties dar neturėjau. Ir žinau, kad neturėsiu. Aš esu Agnės iššūkis, o man iššūkis yra leisti visiems dirbti savo darbus ir negalvoti, kad viską galiu pati.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dovilei Filmanavičiūtei – 31-eri: apie bobas, iš kojų išvertusį įvykį ir gimtadienio befstrogeną
