Geriausio pasaulio galiūno titulą pelnęs Ž.Savickas šiandien gyvena lyg ant sparnų. Sportininkas net keturis mėnesius praleidžia keliaudamas iš vienos vietos į kitą, o į tėvynę grįžta likusiems aštuoniems mėnesiams.
Visgi toks gyvenimo būdas jam patinka, o ypač, kaip pats juokiasi, kai nereikia pačiam gaminti valgyti, plauti grindų ar pjauti žolės. Beje, išvykų metu šalia vyro neišvysime žmonos Jurgitos. Anot Žydrūno, dažniausiai dėl darbo jis keliauja vienas, tačiau atsiradus galimybei kartu skrenda ir žmona.
Po pasaulį keliauja be žmonos Jurgitos
Pastaraisiais metais garsus sportininkas po pasaulį keliauja daugiau nei keliavo per savo aktyviausius karjeros metus. Jis sako, kad šios kelionės nėra poilsinės. Jų metu jis dalyvauja varžybose bei veda seminarus.
Kaip tik dabar Ž.Savickas keliauja į Dubajų, vėliau teks aplankyti dar dvi valstybes ir galiausiai po dviejų mėnesių grįš į Lietuvą. Sportininkas kiekvieną kartą turi galimybę pamatyti ne vieną kultūrą ir unikalias tradicijas.
„Būdamas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, seminarus dariau penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, o likusias dienas keliavau. Gyventi su lagaminu pripratau ir man tai visai patinka. Namuose reikia gaminti, grindis plauti ir žolę nupjauti. Kai gyveni viešbutyje, viskas jau yra paruošta. Iš tikrųjų man kelionės yra tikras malonumas“, – 15min mintimis apie keliones dalijosi Ž.Savickas
Pasiteiravus sportininko, ar po pasaulį keliauja kartu su žmona, jis neslėpė, kad tokiose išvykose kartu būna tik retkarčiais. Sutuoktiniai kartu išvyksta tik tada, jei galimybės leidžia. Jo manymu, jei Jurgita keliautų kartu, ji neturėtų darbo ir būtų tik jo kompanionė.
„Mūsų pažinties pradžioje buvau profesionalus sportininkas ir daug skraidydavau, tad šį klausimą lengvai išsprendžiame ir dabar. Jeigu būčiau buvęs visada namie ir staigiai sugalvočiau, kad noriu keliauti po pasaulį, tai tikrai būtų buvęs stresas“, – pasakoja sportininkas.
Žydrūnas atvirauja, kad jųdviejų su Jurgita šeimos gyvenimas nė iš tolo neprimena italams būdingų emocinių protrūkių. Pats vyras yra kilęs iš Biržų ir mano esantis šaltesnio būdo žmogus.
„Savo emocijas išlieju sporto salėje ir stengiuosi nekonfliktuoti. Taip pat su laiku tobulėju ir mokausi. Jaunesnis buvau emocingesnis, tačiau dabar išmokau pasverti, paskaičiuoti. Manau, kad viskas praeina, laikas pats viską sustato į savas vietas. Nereikia per anksti pykti“, – pabrėžė vyras.
Pasak sportininko, kiekviena šeima turi geresnių ir blogesnių etapų. Jis netiki, kad žmonės, kurie kartu pragyveno net 40 metų, nė karto nesipyko. Ir dabar mato net keistą tendenciją: neretai žmonės nevertina savo partnerio, pradeda laikyti jį daiktu, su kuriuo nusibodus išsiskiria, pakeičia į naują.
„Esu girdėjęs daug pokalbių šia tema ir dažniausiai tas antras vyras arba antra žmona būna lygiai tokie pat blogi. Todėl nematau prasmės keisti partnerio. Su vienu žmogumi galima pragyventi tikrai ilgą laiką. Tiesiog turi vertinti tą žmogų, o nelaikyti jo kažkokiu daiktu“, – tvirtino Ž.Savickas.
„Jeigu santuoka yra darbas, tai geriau būti bedarbiu“
Kiekvienas žmogus į santuoką žvelgia vis kitomis akimis, tačiau sportininkas nesutinka, kad dviejų žmonių sąjungą reikėtų laikyti darbu. Jis tikina, kad tai nėra darbas, o paprasčiausias bendravimas.
„Būna atvejų, kai žmonės labai greitai susipažįsta ir tarp jų akimirksniu atsiranda aistra. Tačiau, kai aistra dingsta, pasirodo, kad meilės net nebuvo, ir norisi ieškoti naujos aistros. Manau, kad žmonės dažnai per daug skuba susituokti. Pats draugavau labai ilgą laiką, o vedžiau, kai man buvo daugiau kaip 30 metų. Niekada niekur neskubėjau. Skubu tik tais atvejais, kai vėluoju“, – juokiasi sportininkas.
Ir iš tiesų – Žydrūnas niekur neskuba. Jau praėjo devyneri metai po santuokos su Jurgita, tačiau šeima iki šiol nesusilaukė vaikų. Anot sportininko, šie dalykai priklauso nuo prioritetų, jis pats nėra tikras, ar kada nors norėtų turėti savo vaikų.
„Na, mano gyvenimo ritmas buvo toks, aš daug keliavau ir keliauju. Vaikams manęs trūktų, o jeigu jie auga be tėvų, tai užauga nei šiokie, nei tokie. Kai kurie tėvai skaičiuoja, kad su vaiku praleidžia penkias minutes, tačiau tokio varianto aš tikrai nenorėčiau“, – kalbėjo vyras.
„Savo karjeros dėl vaiko neatsisakyčiau. Manau, kad vaikui atėjus į gyvenimą, tu jam duodi išsilavinimą ir leidi eiti savo keliu. Daug yra žmonių, kurie perkelia visą energiją jiems ir patys negyvena savo gyvenimo. Svarbiausia jiems parodyti dėmesį ir meilę, nereikia reguliuoti, ką jam mokytis, kuo būti“, – įsitikinęs stipriausias planetos žmogus.
Žmonės kalba ne apie svajones, o apie apkalbas
Tiesa, nuolat po pasaulį keliaujančio Ž.Savicko pragyvenimo šaltinis yra ne vien tik sportas. Vyras turi ir kitokios veiklos, įskaitant verslą bei buvusį darbą Vilniaus taryboje, kur dirbo kultūros, švietimo, sporto srityje. Šį sprendimą sportininkas paaiškina paprastai – jam buvo smalsu.
„Man įdomu kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Labai daug knygų skaitau ir pirmas hobis vaikystėje buvo knygų skaitymas. Vėliau pradėjau sportuoti ir mažiau skaityti, tačiau dabar stengiuosi į kiekvieną kelionę įsimesti po knygą.
Jeigu neturiu jos, tai internete skaitau apie visokius psichologinius dalykus. Dabar tokie dalykai verčia apie viską pagalvoti, nes pasaulis krypsta bloga linkme. Užaugs tokia karta, kuri nemokės ranka rašyti“, – jaunimo problemas išryškino sportininkas.
Netrukus Ž.Savickas prakalbo ir apie visuomenės nenykstančią ydą nuolat vienas kitą apkalbinėti. Jis mano, kad dažniausiai taip daro tie, kurie neturi savo asmeninio gyvenimo, juk apie kitą žmogų pakalbėti yra žymiai lengviau.
„Mano aplinkoje irgi yra tokių žmonių, kurie žiūri televizorių ir susėdę prie bendro stalo nekalba apie svajones ar vertybes. Jie diskutuoja apie tai, ką kiti pasakė, padarė ar su kuo kur nors nuėjo.
Aš nekreipiu į tai dėmesio, nes per tiek metų užsiauginau storą odą. Todėl manęs jau niekas negali paveikti. Apie mane gali rašyti ką nori, bet sunku, nes negeriu, nevartoju narkotikų, neviršiju greičio“, – apie apkalbas kalbėjo Ž.Savickas.
Jis tikina, kad prieš metus žiniasklaidoje atsiradę gandai tik dar labiau patikrino santykius ir jų tvirtumą. Žydrūnas yra tikras, kad santykiai griūva tik tuo atveju, jeigu nėra tarpusavio ryšio.
„Žinoma, kiekvienam žmogui vis tiek nemalonu atsidurti tokiose situacijose. Aišku, Jurgitai emociškai sunkiau. Tačiau manęs tai palaužti negali, nes jeigu būčiau silpnas, neturėčiau stipriausio pasaulio žmogus vardo.
Stengiuosi gyvenime būti pavyzdys. Žmonėms tiesa nepatinka, o kai rodai pavyzdį, jie nebegali tavęs ignoruoti“, – tikino sportininkas.
