Faustai Marijai Leščiauskaitei pasirodžius tinklalaidės laidoje „Gandro lizdas“, kurioje ji prakalbo apie motinystę, moteris pasakojo, kad prieš pat dukrelei gimstant ji turėjo tik tris komplektus drabužių, o atskiro kambario neturi iki šiol. Tokie žurnalistės pasisakymai sukėlė tikrą audrą internete – pikti liežuviai plaka, kad ji nemyli savo vaiko. Po tokių komentarų Fausta paviešino atvirą laišką, kuriuo sutiko pasidalinti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Nemylimas, nelauktas – taip piktaliežuvės mala apie mano mylimą, lauktą ir man patį geriausią vaiką. Nes, kaip rašė viena tokia, jei mylėčiau, įrengčiau Pasakai Jūrai kambarį ir jai gimstant būčiau turėjusi daugiau nei 3 komplektėlius drabužėlių.
Bet Pasakai Jūrai nereikia kambario. Mes turime tam erdvę ir jei jai to kambario reiktų, turim finansines galimybes bei sugebėjimus jį įrengti šiandien. Turime nagingą tėtį, nagingą senelį, turime tiek pinigų vaiko poreikiams ir šiokią tokią finansinę pagalvę. Ne milijonieriai, bet užtenka. Tik kad mano vaikui kambario nereikia. Ir greitu metu nereiks. Nes ji miega šalia mūsų, žaidžia šalia mūsų. O dar aš manau, kad kai paaugs, gal jai bus įdomu kambarį padėti įrengti pagal jos norus ir skonį – ne pagal mamos smėlio spalvos ir neutralių tonų užmojus. Man nereikia vaiko kambario sau, noriu, kad jai jis būtų jos pasakų pasaulis.
Drabužėliai? 3 komplektėlių vasarą buvo per daug. O mieliausia jai apskritai buvo plikutei. Bet bent jau ten, kur gyvenu aš, parduotuvės dirba kasdien, net ir kurjeris gali užlėkti per valandą ar dvi. Aš kojas turiu, Matas turi, galim pėsti, ratuoti nuvykti, turim šeimą, kuri atveš. Nepropaguojam besaikio vartojimo ir ne taip meilę suprantame. Nepripirkome Pasakai Jūrai skudurėlių, kurių ji nespėjo nė užsidėti, bet jau sukaupėme šiek tiek pinigų jos poreikiams ateityje. Ne tik vaiko pinigų, bet ir šiek tiek daugiau. Nes mums visko pakanka, stengiamės mylėti, laiku kartu, juoku, ramybe. Kita vertus, kas aš tokia, kad šaipyčiausi iš kito vaiko spintos, kurią tėvai suruošė su meile?
Kai mane įžeidžia, turiu instinktą gelti atgal. Aš nemyliu savo vaiko? O gal jūs nemylite saviškio, jei taip rengiate, taip save ir jį maitinate, jei tokių tyrimų neatliekate, į teatrą nevedate, pasaulio tiek neparodote, jei su tėčiu pykstatės, jei namai netvarkingi, jei forumuose atsakymų ieškote, jei tiek visko bijote, jei, jei, jei.
Bet ne. Aš nenoriu būti tokia. Čia ne aš. Turiu savo įsivaizdavimą, kaip savo vaiką noriu auginti aš. Bet neketinu mokyti auginti svetimus. Mano erdvėje yra nuosekliai kritikuojamas smurtas, o visa kita – jei kažkas, ką propaguoju aš, įkvepia – prašau, būkite įkvėpti. Mano atradimai tegu būna jums pagalba, kai jums to reikia. O kai nereikia, kai netinka, kai nepatinka – tai tik mano patirtys, mano pasirinkimai, mano metodai. Kitokie nei jūsų, nei prastesni, nei geresni – mano.
Vis kartoju, kad tikiu, jog yra ne vienas teisingas būdas auginti vaiką. Jei tik meilė – tikra, priimanti, rami – visa ko pagrindas, viskas bus gerai. Jauskitės čia saugiai bijodami, ko bijote, išgyvendami, ką išgyvenate, žaisdami, kaip žaidžiate ir turėdami, kiek turite. Ne viską darau taip pat, ne viską taikyčiau sau, bet tai ir tiek.
Kainuoja būti savimi ir jaustis autentiškai, o ne kaip tau liepia masės. Bet aš savo vaikui noriu pasakyti, kad ji gera tokia, kokia yra, taigi, nelieka nieko kito, kaip tik nebijoti būti savimi. Ir leisti kitiems tokiais būti“, – rašė Fausta Marija Leščiauskaitė.
