Su Goda ir Arnu susitikome kavinėje Vilniaus centre. Kaip tik tądien, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, tačiau jis dar neatrodė taip arti, žmonės vaikščiojo be kaukių, o apie tai, kad bus uždarytos mokyklos ir atšaukti visi renginiai, dar nebuvo kalbama.
Paskelbus karantiną neišvengiamai sustojo ir jųdviejų veikla, apie kurią ir kalbėjomės. Tačiau karantinas kažkada baigsis, ir nors pasaulis galbūt nebebus toks, kaip anksčiau, Goda ir Arnas tęs savo gražią idėją – prasmingai leis laiką su jaunimu tam, kad įkvėptų pasitikėjimo savimi, padėtų nugalėti baimes ir pagelbėtų sudėtinguose gyvenimo pasirinkimuose.
Pradėkim nuo pradžių...
Taigi, kaip prie kavos puodelio tąkart entuziastingai pasakojo aktoriai G.Petkutė ir A.Ašmonas, važinėti po Lietuvą jie nusprendė pastebėję didelį jaunų žmonių susidomėjimą savo kuriamais personažais seriale „Moterys meluoja geriau“. Jiedu sulaukdavo daug žinučių, tad galiausiai, kaip patys sako, nusprendė tą bendravimą perkelti į realybę ir turėti gyvą dialogą.
O viskas, beje, prasidėjo nuo vieno vienintelio kvietimo, kurio 2019-ųjų pabaigoje sulaukė Goda – Kazlų Rūdoje esančios mokyklos bendruomenė klausė, ar aktorė sutiktų susitikti su ten besimokančiais vaikais.
„Aš sutikau, nuvažiavau, su jais pabendravau ir supratau, kad tiems vaikams tai tiek daug reiškia. Jie laimingi, nes tu atvažiuoji būtent pas juos, jie turi daug klausimų, ir tie klausimai labai logiški. Grįžau, papasakojau Arnui, jam ši mintis labai patiko, tai nieko nelaukdami greit viską suorganizavome“, – iniciatyvos pradžią prisiminė G.Petkutė.
Jaunimui aktualios temos ir bendravimas kaip su draugais
Goda ir Arnas prisimena, kad drauge plėtoti šią gražią idėją drauge pradėjo šių metų pradžioje, o pirmas jų vizitas buvo Utenoje, vėliau, dar tą pačią dieną, sekė ir Ukmergė. Pašnekovai prisipažįsta tada nemanę, kad pasikalbėti susirinks tiek daug žmonių – skaičius tikrai pranoko lūkesčius. Nesitikėjo iš pradžių ir to, kad jaunimas jais taip pasitikės ir klausysis, o ši veikla taip stipriai įsisiūbuos.
Aktoriai per kelis mėnesius spėjo aplankyti daugiau nei 20 įstaigų – mokyklų, jaunimo centrų. Tikriausiai jau būtų aplankę ir dar daugiau, bet planus kol kas sustabdė karantinas.
Vis dėlto jie nevažiuoja pasišnekėti tik apie serialą ar pasakoti apie aktorystę. Pagrindinis G.Petkutės ir A.Ašmono vedamų susitikimų su jaunais žmonėmis tikslas – pokalbiai apie tai, kas šiais laikais jiems yra aktualu, problemų sprendimų išieškojimas.
„Kalbamės apie baimes – ko mes visi bijome, ir visiškai nesvarbu, koks yra tavo amžius. Taip pat tolerancijos tema, ko, mums atrodo, labai stinga mūsų šiandieniniame pasaulyje. Apie motyvaciją, galų gale pasirinkimus, nes didžiuliame pasiūlos sraute dažniausiai lieki sutrikęs, nepatenkintas savimi ir esama situacija“, – idėją nusakė G.Petkutė.
Goda ir Arnas tikina pastebėję, kad jauni žmonės dažnai bijo viešai kalbėti, reikšti savo nuomonę – jiems rūpi, ką apie juos pagalvos kiti. Todėl, pasitelkę savo mažą patirtį, kurią įgijo studijuodami akademijoje, o vėliau ir gyvenime, susitikimų metu kviečia jaunimą į sceną, atlieka drauge užduotis, bando kalbėtis atvirai, be užuolankų, taip siekdami pirmiausia suprasti, o po to ir padėti susidoroti su nepagrįstomis baimėmis.
Gal kažkas ir imtų abejoti, ko vaikus gali išmokyti jauni aktoriai, tačiau pašnekovai dalijasi mintimis, kad jų „dialogas“ tikrai veikia – jie atvyksta ne aklai mokyti, o, kaip sako, pasibelsti į kiekvieno širdį. Todėl šiuose susitikimuose ir daug improvizacijos.
„Mokytojai stebisi – sako, mes kalbame lygiai apie tuos pačius dalykus, kaip ir jūs, bet mūsų, atrodo, nesiklauso. Mes nebuvome suinteresuoti vesti paskaitos, mūsų tikslas buvo pabūti kartu. Tikslas išgirsti, pamatyti, susidraugauti ir tą draugystę puoselėti visiems kartu, o ne atskirai.
Taip, iš pradžių vaikai ateina labai susikaustę. Bet renginio gale, suplanuotai valandai pasibaigus, mums visada sunku išvažiuoti, nes tik tada prasideda tikrasis bendravimas su vaikais. Jie atsiveria, išdrąsėja, bendrauti su jais tampa daug paprasčiau, ir tas faina. Tiesiog pastebi, kaip jie keičiasi, ir tikriausiai dėl to, kad mes patys esame su jais labai nuoširdūs“, – aiškino A.Ašmonas.
Jam antrino ir kolegė G.Petkutė: „Svarbiausia, kad tas dialogas, kurio labai siekiame, įvyksta. Stebuklas įvyksta net ir su tais vaikais, kurie tuo metu tyli, bet jie, pasirodo, mus išgirsta ir vėliau, sulaukdami iš jų įvairiausių žinučių, suprantame, jog esame reikalingi ir einame teisingu keliu. Čia ir yra visa magija, kai rezonuoja ne tik protas, bet ir širdys. Visuma.“
Skirtingos amžiaus grupės – skirtingos patirtys
Goda ir Arnas teigia dažniausiai susitinkantys su 5-11 klasių mokiniais. Tiesa, teko patirti ir vieną susitikimą su pradinukais, o jį aktorių duetas įvardija kaip taip pat be galo įdomų ir įsimintiną.
„Tiesą sakant, jie mus labai nustebino – tokie drąsūs. Su jais viskas vyko atvirkščiai – reikėjo klausti, kodėl jie taip pasitiki savimi“, – stebėjosi G.Petkutė.
Tiesa, aktoriai pamini, kad važiuoja ne tik į mokyklas – sulaukia nemažai kvietimų ir iš jaunimo centrų. Ten, kaip sako, vėlgi kitokia specifika, susirenka ir nemotyvuotas jaunimas, tačiau ši patirtis, anot Godos ir Arno, taip pat savotiškai įdomi.
Nors pats žodis „nemotyvuotas“, pasak pašnekovų, jau daug ką pasako, bet susidūrus su skirtingais iššūkiais taipogi įgyji daugiau patirties, gali lavinti kūrybiškumą, kas praverčia ir ateityje.
„Įdomu, kai atvažiuoji ir matai, kad jaunas žmogus nėra labai suinteresuotas tavo buvimu, tavo noru pasikalbėti, paatvirauti. Atvirkščiai – iš kūno kalbos ir tam tikrų veiksmų supranti, kad geriausia būtų, jei pasišalintum. Bet mes liekame ir ilgainiui viskas po truputį pradeda keistis, jie tampa atviresni ir tai yra nuostabu, nes mūsų tikslas pasiektas“, – pasidžiaugė G.Petkutė.
Varijuoja ir klausytojų skaičius – buvo atvejų, kad aktorių klausėsi 150 žmonių, o kartą – tik septyni. Tačiau net su tais 150, pasak pašnekovų, komunikuoti pavyksta be problemų. Sykį turėjo ir individualu pokalbį su viena mergaite – pasikvietė ją į spektaklį, o po jo nuoširdžiai pasikalbėjo prie arbatos. Tačiau bet kokius susitikimus, nepriklausomai nuo vietos ar klausytojų, Goda ir Arnas tvirtina branginantys.
„Manau, mes jaučiame publiką. Su vienais galima kalbėtis itin atvirai tam tikromis temomis, su kitais atrandame kitų pokalbio kampų, o dar su kitais užsiimi kažkuo labiau azartišku arba analize“, – palygino Goda.
Įkvėpė ir asmeniniai išgyvenimai
Vis dėlto Goda ir Arnas neslepia, kad jų pagrindinis objektas yra mažų miestelių, rajonų, kaimelių mokyklos ir jaunimo centrai.
„Mums atrodo, kad dideli miestai yra labiau aprūpinti kultūriniu gyvenimu, galų gale kur kas aktyvesnis socialinis pasaulis“, – paaiškino Arnas.
Taip aktoriai kalba iš patirties, mat patys yra kilę iš mažesnių miestelių. Goda – iš Katyčių Šilutės rajone, o Arnas – iš Jurbarko rajono, Smalininkų.
„Atsimenu, mokykloje buvo labai mažai tokių susitikimų, kad atvažiuotų aktoriai ir tiesiog kalbėtų įvairiausiomis temomis. Nebuvo to, bet labai norėjosi. Vienas kitas kartais gal ir pasitaikydavo, bet ateidavai ir jausmas, kad esi paskaitoje. Vienas iš daugelio su savo klausimais, pasvarstymais ir tais pačiais atsakymais. Neieškojom, nesprendėm, o tiesiog klausėmės. Ir pagaliau susikūrėme galimybę tuos susitikimus organizuoti patys – išpildyti tai, ko mums patiems galbūt trūko vaikystėje“, – šypsodamasis pasakojo A.Ašmonas.
Aktoriai atviri – temos, kuriomis kalba su jaunimu, jiems patiems yra labai artimos ir pažįstamos. Jie patys anksčiau ne kartą susidūrė su įvairiomis baimėmis, nepasitikėjimu savimi, tad džiaugiasi, kad dabar, visa tai perėję, gali dalytis savo patirtimi.
„Svarbu nebijoti savęs. Suvokti, kad gyveni geriausią savo gyvenimo versiją. Tavo gyvenimo patirtis – unikali. Nes kiekvienas gyvenimo išbandymas yra tam tikra vidinė dvasinė revoliucija. Bet kol esi vaikas, paauglys nelabai apie tai galvoji, o galbūt reikia tos pačios patirties, kad pradėtum apie tai mąstyti.
Taip buvo su manimi – pamenu, atvykau su baime akyse į Vilnių. Kaimo ir miesto pasauliai absoliučiai skirtingi ir žinodama, kad tu esi ne iš sostinės, tarsi pati save „nulinčiuoji“, kad esi prastesnė nei kiti. Ir tas įsitikinimas tarsi šešėlis lydi visuose tavo gyvenimo pasirinkimuose.
Bet ilgainiui pradedi suprasti, kad tavo įsitikinimai nieko bendro neturi su tave supančiu pasauliu. Pradedi suprasti, kad tavo minusai yra tavo pliusai. Tik dėl to, kad iš kaimo, tu esi būtent tokia, geriausia savęs versija šiandien“, – atvirai savo patirtimi dabar dalijasi G.Petkutė.
Geriausias atlygis – atgalinis ryšys
Vertėtų pabrėžti, kad visa tai Goda ir Arnas daro visiškai nemokamai, tik iš idėjos ir norėdami laiką išnaudoti prasmingai jaunimo labui. Tad čia kyla ir klausimas – kaip teatre ir televizijoje vaidinantys aktoriai per porą mėnesių spėjo aplankyti bene 20 įstaigų?
„Dėl to tik 20 per 2 mėnesius ir aplankėme, – išgirdęs klausimą nusijuokė A.Ašmonas. – Kiekvieną laisvą minutę nuo visų kitų darbų atiduodame šiam projektui, nes man atrodo, kad daryti gera laiko negaila. Tu tai darai, nes tau pačiam labai malonu, ir, kai nori, randi laiko. Aišku, sunku suderinti, nes tai vienam spektaklis, tai kitam, bet pavyksta. Būna, važiuojame ir anksti ryte, kad vakare spėtume į teatrą.“
O geriausias įvertinimas, anot pašnekovų, yra žmonių atsiliepimai, kurių jie sulaukia po susitikimų. Anot Godos ir Arno, iš pradžių jie tikrai nesitikėjo, kad tų žinučių bus tiek daug.
„Tai ir įdomu, nes būna, kad parašo net tie vaikai, kurių galbūt net nespėjai užfiksuoti, bet jie, pasirodo, tave išgirsta ir sako, kad galvojo apie tai, ką kalbėjome, kad tas labai padėjo ir dabar ties tuo dirba. Tada supranti, kad eini teisingu keliu“, – džiaugdamasi prasmingos iniciatyvos rezultatu patikino G.Petkutė.
O Arnas iš merginos kartą gavo netgi ranka rašytą laišką, kas šiais laikais reta, su padėka už pakeistą požiūrį į gyvenimą ir įgytą drąsą.
„Susitikimuose vaikai būna labai įvairūs, bet kartais pabaigoje matai juos ir nesupranti, ar jiems čia gerai buvo, ar patiko, ar davė kažką, nes būna, kad kokie jie atėjo, tokie ir išeina. Tačiau paskui, po susitikimo, gauni netgi tokių žinučių, tai tai buvo daug išmokęs vienas geriausių susitikimų mokyklos istorijoje.
Aišku, gauname ir ilgų laiškų su klausimais iš tų vaikų, kurie susitikimo metu nedrįso prieiti – pavyzdžiui, paklausia, kaip įveikti scenos baimę. Tada tu maloniai atrašai jiems ir išeina toks kaip atlygis, nes tu jiems padedi“, – pridūrė A.Ašmonas.
Pateko į savo „vestuves“
Tačiau apie vieną atlygį Goda ir Arnas net nesapnavo. Jiedu prisimena, kad per Valentino dieną į susitikimą jaunimo centre Kupiškyje išskubėjo kaip į bet kurį kitą, tačiau vietoj jo gavo... vestuves. Pasirodo, kadangi seriale „Moterys meluoja geriau“ aktoriai vaidina porą, Kupiškio jaunimas savo iniciatyva panoro juos „sutuokti“.
Kad kažkas ne taip, Arnas galėjo suprasti jau pakeliui, nes buvo pakeistas atvykimo adresas, o tuo adresu Arno ir Godos laukė automobilis, išpuoštas vestuvinėmis dekoracijomis!
Netrukus atvažiavo ir Goda, aktoriams įteiktas vokas su laišku, kuriame rašoma, kaip Kupiškis džiaugiasi galėdamas juos priimti, taip pat nurodyta sėsti į vieną mašiną, surengta apžvalginė ekskursija po miestą. Iš netikėtumo aktorių duetas negalėjo tvardyti juoko, ypač tada, kai privažiavus vieną vietą Godą ėmė sveikinti pulkas „pamergių“ – jos uždėjo veliumą, davė nuotakos puokštę. Čia visas smagumas tik prasidėjo.
„Važiuojam toliau, vėl stop linija. „Pabroliai“. Man įsega gėlę, dovanos, sveikinimai. Vėl sėdame į autmobilį, važiuojam į jaunimo centrą, ten pasitinka tikri vestuvių muzikantai su akordeonais. Išlipame ir viskas kaip vestuvėse – „pamergės“, „pabroliai“, „tėvai“ su duona ir druska. Tada įeiname į didžiulę salę, o ten pilna žmonių, ir didžiulis baltas stalas, nukrautas maistu. Mus pasitinka kaip jaunavedžius, visi ploja“, – visiškai netikėta įvykių eigą toliau pasakojo A.Ašmonas.
Tuomet aktoriai buvo pakviesti į scenos priekį, juos pristatė vakaro vedėjas. Euforijoje esantiems „jaunavedžiams“ buvo paruoštos garbingos vietos, iš kurių jie galėjo stebėti parengtus muzikinius, vaidybinius ir šokio pasirodymus. Per pertraukėles turėjo pasireikšti ir patys Goda su Arnu – jų laukė vestuvinės užduotys, jaunųjų žaidimai. Viskas paruošta iki smulkmenų – net kambarys... su viena lova. Mat staigmenos organizatoriai manė, kad jiedu pora ir gyvenime.
„Vėliau jiems šokas buvo, nes užsakę kambarį po to vis dėlto atsiklausė: „bet gi jūs pora?“ Ne, sakau. „O, velnias“. Neabejoju, kad dėl to jiems ir programa susitikimo kažkiek keitėsi“, – dabar prisiminęs nusijuokė Arnas, pridūręs, kad tą naktį taip ir negalėjo užmigti.
Vis dėlto pašnekovai spėja, kad šias „vestuves“ Kupiškis surengė dar ir dėl to, kad nebeiškentė „Moterys meluoja geriau“ siužeto vingių.
„Mūsų Arčio ir Lauros pora seriale turi sudėtingą liniją – nepaisant to, kad mylime vienas kitą, visgi visą laiką skyrėme santykiams išsiaiškinti, gyvenome dramomis, konfliktais. Mažai romantikos tokiuose santykiuose. Ir žiūrovas, stebėdamas mūsų, liniją klausdavo – kodėl, ar jūs galiausiai susituoksit, ar būsit kartu?
Pasirodo Kupiškis galvojo, kad visgi nesusituoksime, taip gimė jiems idėja mus sutuokti. Bet galiausiai, kai jie jau viską suorganizavo, sezono gale mes visgi susituokėme ir tuo metu kupiškiečiams šovė vienintelė mintis – „velnias“, – juokėsi G.Petkutė.
Vėliau aktoriai sužinojo, kad šiai jųdviejų šventei žmonės ruošėsi ištisus du mėnesius, ir visi tai darė savo noru, nieko neverčiami, iš savų pinigų.
„Po susitikimo sėdėjome mašinoje ir galvojome – visgi tai, ką mes darome iš idėjos, grįžta, ir grįžta su kaupu. Kupiškis mums padarė tokią šventę, kad ilgai to neužmiršime“, – patikino A.Ašmonas.
„Toks Valentinas tikrai tik vieną kartą gyvenime, – nusijuokusi jam antrino G.Petkutė. – Yra nuostabu daryti tai, ką nori daryti tai ir yra svajonės iššipildymas.“
Džiaugiasi, kad ginčijasi tik seriale
Tiesa, iki šio projekto Goda su Arnu nebuvo itin gerai pažįstami – vaidindavo bendruose spektakliuose, kartais drauge apie ką nors pajuokaudavo, bet tik tiek. Tad paklausta, kodėl idėją Goda pasiūlė būtent Arnui, ji teigia, kad įkvėpimas buvo tai, kad žiūrovai palaikė jų įkūnijamą Lauros ir Arčio porą seriale „Moterys meluoja geriau“.
„Aišku, lėmė ir kitos aplinkybės. Su juo viskas paprasta ir aišku, o man konkretumas labai svarbu. Mes tuo panašūs. Džiaugiuosi mūsų bendros veiklos rezultatais“, – sakė G.Petkutė.
Jai antrino ir Arnas, teigdamas, kad ne taip jau paprasta sutikti žmogų, su kuriuo sietų bendri interesai ir būtų lengva susikalbėti.
„Rasti žmogų bet kokiai bendrai veiklai ir kad viskas būtų nesudėtinga, manau, yra sunku, o pas mus kol kas nesudėtinga, – šyptelėjo A.Ašmonas. – Esame panašūs, plius abu iš mažų miestelių, ir kartais net stebimės, kokių bendrų dalykų tarpusavyje randame. Nes esu turėjęs kitų patirčių, kur galbūt ne taip viskas sklandžiai tęstųsi, o čia kol kas kitaip – ką vienas kitam pasiūlome, tą ir darome.“
Vis dėlto ne paslaptis, kad daug laiko pastaruoju metu jie drauge praleidžia kelyje. Tad neslepia, kad tuomet tarpusavyje gimsta išties savotiški, tačiau smagūs ir nuoširdūs pokalbiai, kurie, pasak pašnekovų, reikalingi visiems.
„Tas ir yra faina, kad su Goda galiu būti visiškai atviras. Jei kažkas atsidurtų mūsų mašinoje, tai turbūt pasijaustų keistai – galvotų, kas jiems yra negerai. Kelionės metu mes labai išsikrauname“, – juokėsi A.Ašmonas.
Ateities planuose – stovykla ir mokyklėlė
Anot Godos ir Arno, pačioje pradžioje jie net nebuvo tikri, kad šis jų sumanymas pavyks. Iš pradžių patys išsiuntė laiškus į kelias mokyklas, tačiau, jų nuostabai, šios mielai įsileido, o netrukus rašyti patiems net nebereikėjo – mokyklos, jaunimo centrai ir būreliai pradėjo kviesti savaime. Tų pasiūlymų tiek daug, kad net ne visus spėjo įgyvendinti, tačiau kai vėl bus galimybė, savo iniciatyvą tęs.
„Kuo daugiau, tuo geriau ir įdomiau, nes šie susitikimai yra didžiulės pamokos ir mums“, – neslėpė A.Ašmonas.
„Nes mes turime svajonių, mums patiems dar reikia patirties išsibandyti su jaunais žmonėmis tam, kad galėtume surasti tam tikrus klausimus ir imtis didesnių planų“, – atviravo G.Petkutė.
Apie planus užsiminta ne be reikalo, nes vienas aktoriams gimusių sumanymų – stovykla. Pašnekovai pasakojo, kad nors kol kas idėjos dar tik brandinamos, jie jau netgi turi numatę vietą, kurioje ši galėtų vykti.
„Iš pradžių apie stovyklą net minties nebuvo, tiesiog norėjome nuvažiuoti į kelias mokyklas apkabinti vaikus. Bet po to pradėjome galvoti, kad susitikti su visais norinčiais vaikais vienoje vietoje būtų išvis nerealu“, – planus atskleidė Goda.
O įgyvendinus šią idėją, aktoriai turi dar didesnių užmojų – įkurti studiją-mokyklėlę. Nors jau ir dabar džiaugiasi, kokį ilgą kelią spėjo nueiti.
„Pamenu, atvažiavome į pirmą susitikimą su jaunimu kalbėti apie baimes, o patys bijojome, kaip čia viskas bus, – prisiminęs nusijuokė Arnas. – Ir mes lygiai taip pat užaugome, kaip ir jie. Augome kartu.“
„Visada reikia ieškoti tikslo, kuris įprasmintų gyvenimą. Aš savo gyvenimą laikau prasmingu, todėl užsibrėžiu tikslus. Ir šitas projektas man labai svarbus – noras dalintis meile, supratimu su vaikais šiuo metu mano vienas svarbiausių uždavinių, esu laiminga, kad galiu tai daryti. Nuoširdumas yra galingas dalykas. Žmonės nori bendrauti su tais, kurie elgiasi nuoširdžiai, nes jie jaučiasi galintys pasitikėti, o mes norime, kad mumis pasitikėtų.
Atsimenu mūsų pradinį tašką, kai važiavome ir kėlėme klausimą, ką kalbėsime, o štai kaip toli mes nuvažiavome – iki savo „vestuvių“, – šyptelėjo G.Petkutė.
