Šiuo metu Balyje apsistojusi Rasa Jusionytė su portalu Žmonės.lt sutiko pasikalbėti apie skaudžius išgyvenimus sukėlusią situaciją, kurioje buvo iškraipomi faktai ir klaidingai siejamas jos bei jos verslo vardas.
Rasa, praėjusią savaitę atsidūrei skandalo sūkuryje dėl „Šiaurys Resort“ rengtų moterų stovyklų, kur netikėtai atsirado ir teisiamojo Ričardo Piniko figūra. Kada pirmąkart išgirdai šią pavardę poilsio komplekse?
Atsidūriau ne tik skandalo, bet ir rimtos dezinformacijos, šmeižto bei siaubingai neatsakingo influencinimo pavyzdyje. Faktai neįsigilinus arba panašu, kad įsigilinus tik manęs nemėgstant, buvo specialiai iškraipyti ir suplakti į vieną istoriją. Nuoširdžiai, man net dabar pasakojant tai atrodo kaip labai blogas sapnas ir kad influencerės, kurios žino, kokią galią ir kartu atsakomybę turi, negalėtų taip pasielgti.
Pinikas niekada pas mus nevedė stovyklų, jo net kojos teritorijoje nebuvo. O influencerės piešė kitą paveikslą. Ir tai yra super svarbus faktas, nes viešinant šitą istoriją, šalia žodžių, kad Pinikas vedė ritualines pirtis, kitos moters renginyje buvo naudojamos mano nuotraukos ir linksniuojamas mano ir mano verslo vardas. Iš manęs tyčiojantis, suaugusios moterys turinčios verslus mane vadino „užpi*onyte“ ir t.t. Ar tai kritika? Ar taip galima?
Blogiausia tai, kad visame šiame „viešinimo norint apsaugoti kitas” kontekste, moters, kuri į savo stovyklą tikrai įsileido Piniką, vardo net nebuvo! Man ir mano komandai tai buvo nesuvokiama. Influencerės iškraipė faktus, o juk sekantis žmogus jomis pasitiki, ar tikrins tuos faktus? Jos pasinaudojo savo galia, suplakė viską į vieną ir tada į mane paleido heito bangą. Viskas labai priminė 3 klasės lygio mokyklos mergaičių patyčias, kurių, maniau, jau tikrai kaip suaugusi moteris nebeišgyvensiu. Toms pačioms influencerėms to nelinkėčiau.
Tiesa ta, kurią aš 100 procentu pripažįstu ir prisiimu: kai mes organizavom pirmąją stovyklą – nežinojome, kad Pinikas yra kaip nors susijęs su „Šiaurys Resort“. Mums pasakė dieną iki stovyklos pradžios, kai viskas buvo užsakyta, moterys jau atvažinėjo. Asmeniškai jo pavardės nežinojau ir istorijos nesekiau, tik mano kolegė žinojo ir sakė, kad jis yra nenuteistas, bet teisiamas. Aš paklausiau esminio klausimo: ar ši vieta jam priklauso? Ar pinigai eis jam? Buvo atsakyta, kad ne. Taip pat buvo nurodyta, kad jis grįžęs iš reabilitacijos, o jo darbas iškviesti valytojas ir pačioje teritorijoje viso mūsų renginio metu jo nebus. Tuo metu man tai atrodė pakankamas argumentas. Skyrusi laiko įsigilinti į šią bylą, taip nebegalvoju ir prisiimu atsakomybę, kad turėjau priimti kitokį sprendimą bei veiklos ten nebetęsti.
Beje, šią vietą atradome, nes daugelis labai gerą reputaciją turinčių žmonių, netgi žurnalistų, kurie yra žinomi už buvimą socialiai atsakingais, organizuoja savo asmenines šventes. Šiame poilsio komplekse apskritai yra sunku užsirezervuoti laiką, kadangi ši vieta yra neįtikėtinai populiari. Deja, nors internetas pilnas kitų žymių žmonių nuotraukų iš „Šiaurys Resort“, influencerės minėjo tik mano vardą. Ir minėjo tos, kurios ir pačios rašė „jau ir taip manęs seniai nemėgusios“. Ar tai normalu? Jos tiesiog smaginosi mane naikindamos, kviesdamos savo sekėjas mane „cancelinti“.
Reziume, tai buvo viešos kelių moterų su didele auditorija patyčios, o tada dar prisijungė discordo grupės su organizuota neapykantos kampanija: buvo kuriami internete netikrinti profiliai, bandomos skleisti mano gyvenimą visiškai iškraipančios žinutės, mano kažkur pasakyti žodžiai imami iš konteksto... Įdomu, kad mes iškart gavome teisininkų komentarą, kad tai yra precendento neturintis, faktų iškraipymo neatsakingai formuojant nuomonę, pavyzdys. Tai išgirdusios, tos pačios influencerės suskubo redaguoti savo įrašus.
Moterų stovyklų organizavimą „Šiaurys Resort“ įvardijai kaip klaidą, tačiau ar dar planuojate ten sugrįžti?
Žinoma, kad ne. Dabar jau atsigavau – sulaukiau daug meilės bei palaikymo žinučių. Balyje mane gatvėje sustabdžiusios nepažįstamos lietuvės sakė, kad situaciją stebi su siaubu ir mane labai palaiko. Niekada manęs nesekę ir apie mane nežinoję žmonės rašė žinutes, kad juos pašiurpino ši istorija, nes vaikystėje patys patyrė patyčias ir iškilo senas skausmas. Neslėpsiu, iš pradžių galvojau, kad Lietuvoje ir lietuvėms moterims nebeorganizuosiu stovyklų, tačiau gavus tiek meilės žinučių ir laiškų, nusiraminau. Stovyklas tikrai organizuosiu, tik kitoje vietoje.
Sugrįžkim į tą akimirką, kai tik nuaidėjo vilnietės Dovilės istorija ir kritikos banga buvo nukreipta į tave, prasidėjo patyčios socialiniuose tinkluose. Kaip į visa tai sureagavai?
Pirma, negalėjau patikėti. Tada gavau žinutę iš draugės žurnalistės, kad yra labai stipriai iškraipomi faktai ir man reikia pasižiūrėti. Nustėrau. Skaičiau ir negalėjau patikėti. O tada į mane atskriejo neapykantos cunamis. Įsijungė kūne išgyvenimo režimas, protas labai susifokusavo, bet dingo alkis, nuovargio jausmas. Reikėjo operatyviai reaguoti, rinkti dezinformaciją, siųsti teisininkams ir t.t. Kai viskas atslūgo, atsibudau su aukšta temperatūra, lygiai vieną dieną kūnas paleidinėjo įtampą, skaudėjo visus kaulus, raumenis, bet taip, kad net gėriau vaistus nuo skausmo. Kitą rytą atsibudau visiškai sveika.
Apskritai, aš savo tikrame, realiame ne socialinių tinklų gyvenime, praeitais metais patyriau persileidimą, o po to skyrybas. Perėjau ugnį, tada atradau meditacijas, jogą, pradėjau vėl lankyti terapiją pas nuostabią specialistę ir iš viso to išlipau. Ne tik išlipau, bet suvokiau, kad galiu kurti savo gyvenimą: atradau sportą, pakeičiau mitybą (kai viduje nebebuvo blogai išgijau nuo emocinio valgymo) ir pasikeičiau iš išorės – tikrai stipriai išgražėjau, sužydėjau. Visa tai dėl to, kad priėmiau labai drąsius sprendimus. Kita žymi moteris, stebėdama kaip reaguoju į visą situaciją rašė: „vau, Rasa, kitas žmogus jau būtų gėręs vaistus“. Ir man labai džiugu, kad aš šiame gyvenimo etape turiu super stiprią komandą, kuri stovėjo mūru šalia. Taip pat esu radusi emocinės savipagalbos įrankius, kurie labai palaikė.
Tavo situacija parodė, kokia gaji Lietuvoje „cancel“ kultūra. Ar tai kaip nors paveikė tavo verslą?
Kaip tik tomis dienomis turėjome ir gyvą renginį, klubo moterys kartu ėjo į kiną ir tada turėjo aptarimą su režisieriumi bei aktoriais. Juk mūsų moterys galėjo neateiti... O salė buvo absoliučiai pilna! Beje, klubo narės rašė palaikymo žinutes, kad jos visai ne taip mato šią situaciją, kaip joms labai padėjo klubas ir prašė, kad tik nesugalvotume sustoti. Pasimatė darbas, kurį mes įdėjome į bendruomenės kūrimą ir kad moterų bendruomenė yra kartu ne tik tada kai gerai. Tiesa, jos ir atrašinėjo po influencerių postais. Deja, jų gražūs komentarai buvo trinami...
Tarp kritikavusių influencerių pasitaikė ir tavo draugių. Kokia katė tarp jūsų perbėgo? Ar tai tikrai susiję tik su jų reakcija į nuaidėjusį skandalą?
Man asmeniškai tai buvo skaudžiausia. Neringa Rekašiūtė, kaip visuomenininkė ir aktyvistė, pasisakanti svarbiomis temomis ir baigusi politikos mokslų studijas, turėtų pasitikrinti faktus prieš viešai jais besidalindama. Iki karantino ji buvo viena artimiausių mano draugių ir jos toks viešas didžiulis heitas man buvo šokas. Dar didesnis šokas – neprofesionalumas. Kai turi tokią reputaciją, turėtum ją saugoti ir tikrinti faktus. Jos žinutėse buvo stipri potekstė, kad ji žino, jog man „blogai“ ir „skauda po skyrybų“, kai aš jau išsiskyrusi kuris laikas ir pradėjusi visai naują, džiaugsmingą gyvenimo etapą. Matyt, mes projektuojame viską per savo asmeninę prizmę ir matome, ką norime matyti, kad patiems būtų širdyje lengviau. Gaila, kad jos buvo tokia reakcija, aš galiu tik pabandyti atjausti. Mes turėjome gražią draugystę ir aš jai už ją esu dėkinga. Tiesa, nors mes su Neringa ir turėjome gilią draugystę, ji kažkada buvo mano buvusio vyro mergina, jie taip pat bendrauja, ir aš galiu tik spėti – gal šitie jos veiksmai koks nors pasąmoninis kerštas man už išėjimą iš santuokos? Būdas mane nubausti už pasirinkimus? Norėčiau tikėti, kad ne.
Kita moteris, mane itin užgauliojusi – Rūta Merkytė, „Manilla” įkūrėja. Jos pyktis ir pasisakymai buvo absoliučiai neadekvatūs. Po kelių valandų ji juos trynė, o tada rašė viešą atsiprašymą, kad pasielgė neadekvačiai ir gailisi. Norėčiau jai palinkėti ramybės.
Galiausiai, Agnė Kulitaitė, tikrai niekada nebuvo mano draugė. Mes esame per vieną programą kartu važiavusios į Argentiną ir ten turėjome šiltą ryšį. Taip pat, susitikome keliuose projektuose. Tai žmogus, su kuriuo prasilenkusi gatvėje tikrai pasisveikinčiau. Visgi Agnė yra vienas iš žmonių, labiausiai neatsakingai suplakusių faktus į vieną ir turinčių didžiausią auditoriją. Ji puikiai moka rašyti ir būtent jos įrašo (kuris vėliau buvo koreguotas, bet jau post factum, kai jį pamatė pusė Lietuvos) kontekste atrodė, kad Ričardas Pinikas dalyvauja mano stovyklose. Ir ji taip pat naudojo mane žeminančią neapykantos kalbą. Visa tai stebint man vis kilo jausmas, kai iš manęs šaipydavosi mergaitės mokykloje ir kokios žiaurios jos buvo. Ir kartu, kad ši situacija tokia panaši, tik tai daro suaugusios moterys, rodydamos pavyzdį jas sekančioms jaunoms merginoms. Madinga ir smagu žeminti kitą žmogų, vietoje sveikos diskusijos.
Minėjai, kad dėl visos šios situacijos ir iškraipomų faktų kreipeisi į teisėsaugą.
Taip, mes kalbamės su teisininkais ir tiesą pasakius gavome nemažai komentarų iš skirtingų teisininkų, kad čia netgi įdomi byla – tai, kas buvo padaryta, yra geras „cancel“ kultūros“ žalos pavyzdys. Viena iškraipo faktus, o kitos nesigilina ir persidalina įdėdamos vis daugiau savo interpretacijos bei pykčio, taip „užveda“ savo auditoriją, kuri pasitiki jomis, todėl netikrina faktų. Ir taip jos sukuria heito bangą. Iki šiol, socialinėse medijose žodis buvo kaip žvirblis. Ar ši byla galėtų tai pakeisti? Parodyti, kad mes esame atsakingi už tai, ką sakome, ypač būdami influenceriais? Tikiuosi, kad taip.
Rasa, o kas tave pačią paskatino rengti moterų stovyklas?
Baigiau koučingo studijas, kuriu moterų bendruomenę, klubą, tad moterų stovyklos – vieta bendrystei, ten vyksta moterų ratai. Kažkada, kai man buvo sunku, man jie labai padėjo. Pati Neringa Rekašiūtė mane ten nusivežė ir yra organizavusi stovyklą... Visgi kaip paradoksalu, kad žmogus kalbantis apie seserystę, taip pasielgia su buvusia artima moterimi.
O kodėl moterys važiuoja į stovyklas? Tiesa ta, kad daugybė moterų atvažiuoja būtent turėdamos „seserystės žaizdą“ – kažkada, pavyzdžiui, mokykloje, buvo stipriai įskaudintos kitų moterų ir dabar darbe ar asmeniniame gyvenime vengia moterų. O juk būtent moterų draugystės yra gydančios ir nuostabios! Taip, aš nesuvokiu Neringos poelgio. Kartu, mano artimos ir mylimos draugės buvo šalia, rašė, skambino, palaikė ir visaip kitaip rūpinosi. Tad labai linkiu kitoms moterims šios situacijos nepamatyti kaip puikaus pavyzdžio, kodėl „nepasitikėti moterimis“. Tai tik išimtis iš taisyklės!
Praėjus kuriam laikui po visos šios suirutės, kaip šiuo metu jautiesi pati?
Tikrai silpnesnis žmogus būtų sugriuvęs. Man per tokias streso bangas nusilpo imunitetas, jaučiu, lyg po tokios įtampos visoms kūno ir nervų sistemoms reikia meilės. Gerai, kad esu Balyje, rojaus saloje! Tuo pačiu jau pirmadienį buvau susitikime su komanda, turime daug naujienų į mūsų moterų klubą, toliau dirbame, o kai grįšiu į Lietuvą – galvosim ir apie naujas stovyklas.
