Šiuo metu Rūta Elžbieta gyvena užmiestyje, todėl mašina jai yra patogiausia susisiekimo priemonė. Pašnekovė pasakojo, kad vairuoja jau tikrai ne vienus metus, visai neseniai jos šeima įsigijo ir naują automobilį. Vis dėlto džiaugsmą pirkiniu aptemdė aukšti mokesčiai ir pasikeitusios kelių eismo taisyklės.
„Mokesčius palaikau su ta mintimi, kad reikia mažinti taršą, automobilių kiekį senamiestyje, kur apsisukti ar rasti vietą jo pastatymui iš tiesų kartais būna sunku. Aš negyvenu miesto centre, todėl visko nepavyksta pasiekti pėsčiomis arba autobusu, bet su vyru dalijamės vienu automobiliu, kad galėtume bent minimaliai sumažinti į orą išmetamų dujų kiekį ir neužimti papildomos vietos“, – pasakojo žinoma moteris.
Kiekvieną dieną, nuvažiavusi į darbą Naujamiesčio rajone, ji automobilį palikdavo aikštelėje, prie darbo vietos, geltonoje zonoje. Bet praėjus gražiausioms metų šventėms, atvykusi į savo įprastą stovėjimo vietą, pamatė pasikeitusią zonos spalvą ir ganėtinai šoktelėjusią jos kainą.
Rūta Elžbieta mašiną aikštelėje stato kiekvieną darbo dieną, nuo ryto iki vakaro, o kartais net ir ilgiau. Ji paskaičiavo, kad per mėnesį už vietą pasikeitusioje zonoje dabar reikėtų sumokėti apie 320 eurų.
„Jei būtų įrengtos papildomos stovėjimo aikštelės ar pritaikytas raudonai bei mėlynai zonai mėnesinis mokestis mažesnis nei mokant kiekvieną dieną, aš mielai įsigyčiau vietą ir statyčiau tą automobilį, bet mėnesinis mokestis šiuo metu yra taikomas tik geltonai ir žaliai zonai. Taip pat, aplink nėra papildomų aikštelių, o tos, kurios buvo, seniai išpirktos. Statyti automobilį tapo tikra prabanga“, – sakė Rūta Elžbieta.
Todėl ji ėmė ieškoti kitų alternatyvų, kaip galėtų nuvykti į darbą paprasčiau ir sumokėtų mažiau. Pašnekovė sako, kad mielai važinėtų autobusais ar kitu viešuoju transportu, jei tik jie dažniau vyktų į centrą nuo jos namų.
„Man reikia persėsti į 3 autobusus, kad pasiekčiau savo darbo vietą, bet dar turėčiau eiti pėsčiomis. Tai sudaro nepatogumų, todėl mašina šiuo atveju tampa tarsi išsigelbėjimu. Taip pat, laiko tarpai tarp viešojo transporto važiavimo yra labai ilgi. Jei netyčia pavėluočiau į reikiamą autobusą, kito turėčiau laukti daugiau nei 30 minučių“, – 15min sakė Rūta Elžbieta.
Anot jos, autobusas ne visada yra pati geriausia išeitis. Žinomai moteriai dažnai tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, su savimi pasiimti ir drabužių, kad galėtų dienos metu persirengti.
„Aš labai mėgstu vežtis ir savo maistą į darbą, tenka iš namų pasiimti ne vieną daiktą, todėl nesirenku viešojo transporto“, – sakė žinoma mergina.
Tiesa, į galvą jai buvo šovusi mintis pasikeisti kuru varomą automobilį į elektrinį. Jie, anot Rūtos Elžbietos, gali nemokamai stovėti net ir mėlynoje parkavimo zonoje.
„Turbūt teks keisti mašiną į elektromobilį, nes kol kas juos galime statyti bet kur nemokamai. Tačiau neaišku, kiek ilgai galios tokia taisyklė ir kada ją pakeis. Turbūt pamatę, kad daugėja šių automobilių, įstatymai vėl keis“, – svarstė Rūta Elžbieta.
Iš draugų pašnekovė pasakojo gavusi ir patarimų, kad automobilį paliktų kiemuose, tačiau greitai jį atmetė, nes mano, jog nėra saugu ir patikima palikti mašiną svetimoje teritorijoje.
„Su subadytomis padangomis grįžti namo turbūt būtų dar sudėtingiau nei autobusu. Papildomų problemų nelabai norisi turėti ir pykdyti tų namų gyventojus. O ir aš pati būčiau labai nepatenkinta, jei taip elgtųsi mano kieme“, – kalbėjo Rūta Elžbieta.
Dažnai žmonės randa slaptų vietų, kuriose palieka savo mašinas ir už jas nemoka jokio mokesčio. Vis dėlto pati Rūta pasakojo, kad stengiasi išvengti ir tokio įstatymų apėjimo.
„Žinau, kad kažkas galbūt taip daro, bet aš tikrai nevengiu mokėti pinigus už stovėjimą, nes tikiu, kad jie vėliau yra investuojami į miesto infrastruktūrą“, – sakė Rūta Elžbieta.
O svarbiausia, ką turėjo padaryti valdininkai prieš naujus pokyčius, anot Rūtos Elžbietos, – pasiruošti. Kaip pavyzdį moteris pateikė Kauno miestą, kuriame apie pakeitimus pagalvota iš anksto, todėl nesusidurta su tokia didele problema kaip Vilniuje.
„Sostinėje grįžti namo dabar trunka tikrai ilgiau, kamščiai dar didesni nei buvo prieš nuimant žalias rodykles prie šviesoforo. Teko net kelis kartus aplenkti mašinas, kurios stovi sankryžoje. Degė žalia šviesoforo šviesa, turėjau teisę sukti į dešinę pusę, nepaisant to, kad sekcija neužsidegė, o kiti jos laukia. Tada vieni signalizuoja, kiti pyksta, sudaromos didelės spūstys ir nepasitenkinimas keliuose.
Lengva priimti sprendimą, bet nepagalvoti apie jo pasekmes. Tada įdedame daug lėšų tam sprendimui pakeisti, tikimės gerų rezultatų, bet jis jų neatneša. Tada įdedame dar daugiau lėšų, kad viską grąžintume. Valstybės institucijų pilstymas iš tuščio į kiaurą ir darbo imitavimas atrodo juokingai“, – sakė žinoma moteris.
Dėl naujų eismo taisyklių jai jau teko susipykti ir su kolege. Rūta juokėsi pasakodama, jog net ieškojo Kelių eismo taisyklių knygoje, kad įrodytų bendradarbei, kaip elgtis užsidegus žaliai šviesoforo šviesai.
Tiesa, panašu, kad ne tik Rūtos Elžbietos, bet ir kitų žmonių nepasitenkinimas buvo išgirstas. Vyriausybė trečiadienį visam laikui leido grąžinti dešinįjį posūkį automobiliams leidžiančias vadinamąsias žaliąsias rodykles sankryžose.
Premjeras Saulius Skvernelis piktinosi, kad savivaldybėms davus penkerių metų laikotarpį, kai kurios savivaldybės apie problemas pranešė pakeitimams įsigaliojus.
„Buvo pramiegota ir atsibusta. Jei mes pratęsime metams laiko, bus tas pats – pamiegos ir vėl paskutinę dieną spręsime problemą“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė S.Skvernelis.
Žaliosios rodyklės dešinįjį posūkį automobiliams, kaip ir anksčiau, leis esant raudonam šviesoforo signalui, prieš tai sustojus prie sankryžos ir įsitikinus, kad tai netrukdys pėsčiųjų saugumui.
