15min kalbinta jaunosios atlikėjos mama (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) džiaugėsi, kad konkurse sekėsi gerai, o pasirodymas Kryme buvo tik finalinė dalis. Prieš tai buvo didelė atranka Maskvoje.
Dalyvauti konkurse ji su dukra planavo jau seniai, tačiau vis nerasdavo laiko užpildyti anketos. Šiemet tam prisiruošė ir netrukus sulaukė kvietimo pasirodyti Maskvoje vykusioje atrankoje. Ten septynmetė atliko dvi dainas – vieną ir lietuvių kalba.
Nors ji konkurso ir nelaimėjo, mums puikiai pavyko pristatyti Lietuvą.
Pasak mamos, sunkiausia buvo ne finaliniame etape, bet atrankoje Maskvoje, nes ten dalyvavo atstovai iš 20 skirtingų šalių. Vien iš Rusijos pasirodė daugiau kaip 100 dalyvių. Galiausiai finale Kryme pasirodė 11 atstovų iš devynių šalių.
„Nors ji konkurso ir nelaimėjo, mums puikiai pavyko pristatyti Lietuvą. Dukra laiminga. Ji turėjo galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, o ir Kryme labai gražu“, – sakė septynmetės mama.
Į konkursą, vykusį Kryme esančioje legendinėje „Arteko“ stovykloje, moteris su dukra vyko gegužės pabaigoje. Iš Vilniaus ar Rygos oro uostų dėl Rusijos aneksijos Krymo pusiasalyje esančio Simferopolio oro uosto tiesioginiais skrydžiais pasiekti negalima, tad mama su dukra skrido per Maskvą.
„Į „Arteko“ vaikų stovyklą atvykome gegužės 20 dieną. Daugiau kaip savaitę truko repeticijos. Namuose turėjome atlikti namų darbus – kartu su mokytojais paruošėme dvi konkurso organizatorių pasiūlytas dainas“, – pasakojo mama.
Abi konkurso dainas mergaitė atliko rusų kalba – toks buvo organizatorių prašymas, tiesa, pasak septynmetės mamos, buvo dalyvių, kurie dainavo ir kitomis kalbomis.
Ten buvo suvažiavę daug vaikų iš skirtingų šalių, niekas į politiką nekreipė dėmesio.
Moteris neslėpė džiaugsmo, kad Kryme galėjo sutikti ryškiausias Rusijos muzikos scenos žvaigždes. Dukra bendravo su Nikolajumi Baskovu, Igoriu Krutoju, Levu Leščenka – jis net pasikvietė mergaitę į savo birželio pradžioje vykusį koncertą Vilniuje, kur kartu atliko dainą.
Judvi su dukra susipažino ir su Olegu Gazmanovu, kuris yra įtrauktas į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą.
Paklausta, ar Rusijos aneksuotame Kryme su dukra nejautė jokio priešiškumo, moteris sako, kad su jomis visi elgėsi labai maloniai ir draugiškai: „Ten buvo suvažiavę daug vaikų iš skirtingų šalių, niekas į politiką nekreipė dėmesio.“
O ir pats konkursas, pasak mergaitės mamos, buvo skaidrus – dėl to šiemet net buvo pakeista balsavimo sistema. Nugalėtoją išrinko komisija, kurios priešakyje buvo jau minėti N.Baskovas, I.Krutojus, O.Gazmanovas.
Dėl to, kad dalyvavo konkurse Rusijos okupuotoje teritorijoje, moteris taip pat nemato nieko blogo – esą jos dukra vyko į konkursą, ne į konkrečią šalį.
„Mes tiesiog važiavome į konkursą padainuoti. Dukra dažnai dalyvauja konkursuose, dalyvaujame visur, kur tik galima“, – kalbėjo septynmetės mama.
Užsienio reikalų ministerija: „Toks dalyvavimas rodo nepagarbą Ukrainos suverenitetui“
Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija įsitikinusi kiek kitaip. Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą, tad Lietuvos piliečių dalyvavimas renginiuose, kurie vyksta okupuotose suverenių valstybių teritorijose, rodo nepagarbą Ukrainos suverenitetui.
„Manome, kad Lietuvos piliečiai neturėtų dalyvauti renginiuose, kuriuos organizuodama Rusija siekia legitimizuoti neteisėtą Krymo aneksiją“, – 15min teigė URM atstovai.
Jie taip pat priminė, kad Lietuvos piliečiams rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į Rusijos okupuotą Krymo autonominę respubliką ir Sevastopolio miestą.
Jei kelionė neišvengiama, privalu laikytis Ukrainos nustatytos kelionių tvarkos, t.y. į laikinai okupuotą pusiasalį įvažiuoti tik per Ukrainos nustatytus kontrolės punktus turint pasą bei specialųjį leidimą, išduotą Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad šią tvarką pažeidžiančius asmenis Ukraina gali patraukti atsakomybėn.
Manome, kad Lietuvos piliečiai neturėtų dalyvauti renginiuose, kuriuos organizuodama Rusija siekia legitimizuoti neteisėtą Krymo aneksiją
Atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad okupuotoje Ukrainos teritorijoje Lietuvos piliečiams būtų ypač sudėtinga suteikti konsulinę pagalbą dokumentų praradimo ar kitos nelaimės atveju.
