Po sostinės Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje suteikto Santuokos sakramento Jurgita priėmė vyro pavardę ir tapo Savickiene.
Kodėl delsė net devynerius metus, kai iškart buvo aišku, jog bus drauge? Žydrūnas pusiau juokais paprieštarauja: „Iškart neaišku – ilgiau žmogų reikia pažinti. Kai devynerius metus prabūni kartu, tai ir žinai, kad visam gyvenimui.“ Ar įtemptame Žydrūno treniruočių ir čempionatų grafike pavyks įsprausti medaus mėnesį? „Iškart po vestuvių kibsiu į treniruotes, nes rugsėjo vidury – pasaulio čempionatas, – pasakoja galiūnas. – Negaliu pernelyg poilsiauti, todėl ir kelionė atsideda: medaus mėnesį praleisime namie, bet laisviau. Dar nenusprendėme, kur važiuosim povestuvinės kelionės, – turim priimti kompromisą: Jurgita nori į vieną vietą, aš – į kitą, o per vidurį – vanduo.“ Ir abu neslepia: labai lauks vaikučių. „Juk vaikai gimsta po vestuvių“, – santūriai šypteli Žydrūnas.
Daugiau bei išskirtinė fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
