Poilsis Lietuvoje: 4. EkoTroba – sodyba, kurią kuria visi atvykėliai

Paradoksas. Nors tai senovinė, tradiciška, žemaitiška troba, tačiau labiau netradicinės vietos leisti laisvalaikį Lietuvoje surasti tikriausiai neįmanoma. EkoTroba, anot jos kūrėjų, tai daugiau judėjimas ir filosofija nei realus objektas, todėl besitikintiems ten išvysti dar vieną etnografinę kaimo turizmo sodybą, su patarnavimu ir pramogomis turistams, teks labai nusivilti – atokiai Žemaitijos miškuose stovi tik apgriuvus troba, kluonas, o sode želia dilgelės. Antra vertus, jei tik šis EkoTrobos judėjimas jus užkabins ir įsiurbs, tai gali tapti gražiausia vasaros patirtimi.
Dar vienas vakaras EkoTroboje stovyklaujant prie laužo.
Dar vienas vakaras EkoTroboje stovyklaujant prie laužo. / A. Juodpusio nuotr.

„Vykstant visokiems „bruzdėjimams“, trobon atvažiuoja daug įdomių žmonių, kurie, turi nuostabių idėjų. Todėl man EkoTroba pirmiausiai yra žmonės“, – įsitikinęs ekologas Justinas Kilpys laisvalaikį netradiciškoje troboje leidžianti jau penktą vasarą, nuo pat neįprasto projekto pradžios.

Pats EkoTrobos įkūrėjas Vidas Vokietaitis tik antrina šios idėjos gerbėjams ir priduria, kad EkoTrobą ir dabar kuria kiekvienas atvykęs į svečius: „Čia atvyksta ekologų ir menininkų, architektų ir folkloristų ar šiaip laisvos dūšios žmonių – visi jie prisideda prie trobos gyvavimo“.

J. Kilpio nuotr./EkoTroboje pramogas prasimano kas kaip išmano
J. Kilpio nuotr./EkoTroboje pramogas prasimano kas kaip išmano

EkoTroboje viskas yra nemokama, pagrįsta tik draugiškumu ir idėjiniais principais, tad tai dar vienas pliusas kitokio, ne turistinio, objekto ieškantiems keliautojams po Lietuvą. „EkoTrobą siūlyčiau aplankyti tiems, kurie nori pajusti, ką reiškia nykstantis kaimas, kas nori praleisti daugiau laiko su savimi, o gal, atvirkščiai, sutikti bendraminčių. Vien jau ko vertas trobos šeimininkas Vidas – jo filosofija, jo pienių vynas ir užpiltinės“, – vietos privalumus vardino J. Kilpys.

Viskas prasidėjo prieš šešerius metus, kai Vidas su keliais bendraminčiais įsigijo autentišką kaimo sodybą netoli Žarėnų miestelio, tarp Plungės ir Telšių. Tačiau troba nevirto nei kaimo turizmo objektu, nei tapo gyvenama paties Vido. Dėl prieš vartojimą nukreiptos filosofijos ir gamtos apsupties trobai ilgainiui prilipo „Eko“ pravardė. Į ją kasmet pradėjo rinktis įvairių sričių entuziastai, norintys pabūti neįpareigojančioje, įdomioje aplinkoje ar net pasinerti į kūrybą. Taip atsirado tradiciniai festivaliai – gegužės pabaigoje EkoTrobos sezono atidarymo susibūrimas, liepos mėnesį folkloro mylėtojų „Raudonųjų serbentų“ festivalis, rudenį netradiciniai architektūriniai sprendimai pristatomi „Šiaudo rudenėlio“ pasibūvimuose.

Tačiau ir tarp festivalių į trobą atkeliaują vaikų teatro kūrybinė stovykla, planuojama rengti drožybos iš medžio plenerą, o vasarą ten nuolat vykstą vienoks ar kitoks judėjimas. „Kartais žmonės paskambina, susitaria dėl pasibuvimo EkoTroboje ir apsistoja sodyboje net man neesant. Yra elektra, yra vandens, net ilgai negendančių maisto produktų „Maisto banką“ esame palikę, kad kiekvienas atvykęs nemirtų badu“, – apie savarankiškai, su atvykėlių pagalba, gyvuojančią trobą pasakojo Vidas.

A.Juodpusio nuotr./EkoTroba
A.Juodpusio nuotr./EkoTroba

EkoTroba tai mestas iššūkis tradiciškam, vartotojiškos visuomenės turizmo suvokimui, tai vieta, kur renkasi jaunimas, ieškantis alternatyvių laisvalaikio praleidimo ir vasarojimo būdų. O visus turinčius kūrybinių idėjų naujiems trobos renginiams V. Vokietaitis kviečia prisijungti prie EkoTrobos entuziastų ir pabandyti įgyvendinti savo festivalį atokiame Žemaitijos kaime, neformalioje, draugiškoje aplinkoje.

EkoTrobos internetinis puslapis:

www.troba.eu

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis