Tokios skrandžiams skirtos kelionės jiedu sako jau seniai neturėję. Tačiau ne kasdien juk ir ypatingos šventės kartojasi – Prancūzijoje pora paminėjo vadinamąjį medaus mėnesį, ši jų išvyka – tai povestuvinė kelionė.
Vestuvių, kurias po 15 metų santuokoje jie dar kartą atšventė Maljorkoje. Tuomet ten didžiulę puotą surengę Budriai atnaujino ir savo santuokos įžadus.
TAIP PAT SKAITYKITE: I.Budrienė Maljorkoje atnaujino santuoką: vestuvinę suknią iš 45 m šilko atsigabeno autobusiuku
Kad grįžę iš Ispanijos salos jie netrukus krausis lagaminus į Prancūziją, Inga ir Darius žinojo jau seniai. Tačiau šios kelionės sako specialiai neplanavę, neva viskas tiesiog taip sutapo: krištolinių vestuvių proga sumanę dar kartą vienas kitam „taip“ ištarti kauniečiai dar anksčiau buvo sulaukę Prancūzijoje gyvenančių bičiulių kvietimo atvykti į svečius.
O tuomet jau tiesiog beliko susiderinti datas – jos išsidėliojo taip, kad išvyka tobulai atitiko „povestuvinės kelionės“ vardą.
„Patys juokavome, kad čia mūsų povestuvinė kelionė. Prancūzijoje gyvenanti draugų pora mus pakvietė atvykti būtent spalio pradžioje. Mūsų bičiuliai – lietuvė ir prancūzas, o tas prancūzas ten turi savo austrių plantaciją. Dabar – pats austrių sezonas, todėl derinomės laiką ir pagal tai“, – 15min pasakojo I.Budrienė.
Pas šiuos draugus jiedu svečiuojasi jau ne pirmą kartą, dar ankstesniais metais čia viešėdami jie aplankė ne vieną austrių plantaciją, iš arti savo akimis pamatė, kaip jos auginamos, o dabar leidosi į Šampanės regioną.
Kartu su jais keliavo ir Valensijoje gyvenančių lietuvių pora.
„Kelias dienas praleidome Šampanės regione, aplankėme kelias skirtingas šampano daryklas, pamatėme, kaip gimsta šampanas. Daug važinėjome po mažesnius miestelius, apžiūrėjome vietos įžymybes, pabendravome su vyndariais. Džiaugiamės, kad bičiuliai viską suorganizavo – ir ekskursijų turėjome, ir daugybę rūšių šampano išragavome, net labai reto, brangaus, vintažino“, – kalbėjo I.Budrienė.
Vėliau visa kompanija patraukė link Bordo, kur ragavo ir Arkašono austrių – šios bičiulio plantacijoje augintos jūros gėrybės jai paliko neišdildomą įspūdį. „Turbūt nesu gyvenime valgiusi skanesnių austrių! Ir tai visiška tiesa – net jei labai jas mėgstu, čia jos kažkokios ypatingos“, – komplimentų augintojui negailėjo pašnekovė.
Ir nors ji visuomet vertinusi austres, po šios kelionė, sako, tik dar labiau jas pamėgo. Pamačiusi, kaip jos auginamos, suprato, koks tai fiziškai sunkus darbas, pamatė, kad tai nėra taip romantiška – juk vien auginti austres tenka trejus metus, o kur dar tai, kad jas ūkyje reikia atrinkti, vartyti, pervežti iš vienos vietos į kitą, – visa tai reikalauja didžiulių pastangų.
Bet delikatesai yra delikatesai, o būnant Prancūzijoje jų tiesiog privalu išragauti tiek, kiek tik telpa. Tą Budriai ir padarė, o ir į Lietuvą kelis austrių kilogramus parsigabeno. „Net lagaminą atskirą turėjome, susipakavome – norėjom ir patys dar paskanauti grįžę, o ir draugus pavaišinome“, – šyptelėjo ji.
Pasak I.Budrienės, lietuvių skrandžiai prie jūros maisto nėra taip įpratę kaip prancūzų, todėl suvalgyti 100 austrių šešiese buvo tikras iššūkis. Nors vietiniai vis pabrėždavo, kad austrės esančios puiki organizmo šluota, ir kas vakarą svečiams patiekdami lėkštę austrių kartodavo: „O dabar laikas išsivalyti organizmą!“
„Ir žalias valgėme, ir užkeptas parmezano sūriu – šios itin skanios. Prancūzai austres labai vertina, jos baltymingos, sako, kad sveika. Nors išragavome ir kitą – tradicinę prancūzišką virtuvę. Ir ančių kepenėlių pašteto, ir mėsos, tuno tartarus. Aš pati mėsos nevalgau, tačiau tiems, kas mėgsta – ten tiesiog tobula. O mums dar maistą ruošė šefas, kurio restoranas pažymėtas „Michelin“ žvaigždėmis“, – pasakojo I.Budrienė.
Apskritai ši kelionė buvo susijusi su maistu, todėl Inga juokiasi, kad per savaitę veikiausiai visa kompanija ir vieną kitą kilogramą priaugo. Tačiau atsispirti gardžiausiems patiekalams po kelias valandas trunkančiose vakarienėse Prancūzijoje būtų tiesiog nuodėmė.
Viešėdami Prancūzijoje Budriai spėjo akies krašteliu pamatyti ir čia vykusį Lotynų Amerikos kino festivalį, ir ant raudono kilimo nusifotografuoti. O galiausiai kelionę užbaigė Paryžiuje – ten rado laiko ir mėgstamoms parduotuvėms. „Su draugėmis sakėme, kad mums būtina ten nuvykti, prašėme vyrų, sakėm, važiuokim, nes tik ten yra „Louboutin“ parduotuvė, norėjome naujų batelių“, – juokėsi pašnekovė.
Pasak jos, tai buvo tikra povestuvinė kelionė. Kelionė, kurioje netrūko skanaus maisto, smagių pramogų ir prabangių malonumų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Santuoką atnaujinusios I.Budrienės noras – 20 deimantų už kiekvienus bendro gyvenimo metus
TAIP PAT SKAITYKITE:
15-ąsias vestuvių metines atšventę Inga ir Darius Budriai įsiamžino krištolinėje šeimos fotosesijoje
Inga ir Darius Budriai atšventė krištolines vestuves: „Visgi meilė gali trukti ilgiau nei 3 metus“
