Bene didžiausi išbandymai kliuvo su įžymiais žmonėmis besifilmuojančiam mimui, aktoriui Leonui Miliui, kuris įkūnijo tempiamą, „marinuojamą“ ir net žudomą laiką – šiam teko išsimaudyti miesto fontane, nepatogiai tupėti plastikiniame inde bei nusibrozdinti sėdynę į šaligatvio plyteles...
Kartą pabandžius savanoriauti, tai tampa kaip narkotikas – norisi keistis geromis emocijomis, nes tai yra daug svarbiau nei materialus atlygis.
Kampanijos organizatoriai teigia, kad šie filmavimai buvo itin nuotaikingi, juose dėmesio centre galėjo pasijusti ne tik pramogų pasaulio atstovai, bet ir visi klipe nusifilmavę savanoriai.
Viename klipų, kuriuos kūrė muzikos ir menų festivalio „Pasaka iš rūsio“ organizatorius Šarūnas Akelairtis, nusifilmavęs V.Alesius įkūnijo grafičiais miesto sienas tepliojantį jauną žmogų. Pasak muzikanto, toks jaunimo elgesys turėtų būti vadinamas vandalizmu ir chuliganizmu.
„Mano nuomone, mokyklose vaikams turėtų būti aiškinama, kad paišyti ant sienų yra negražu. Tarp grafitininkų, bent jau užsienyje, egzistuoja supratimas, kad negalima paišyti ant bažnyčių, senamiesčio sienų. Atkreipiau dėmesį, kad Talino senamiestyje nėra nė vieno vadinamojo „tago“, o čia per langus matau, kad aplinkui viskas apipaišyta“, – piktinosi V.Alesius.
„Skamp“ narys teigė, kad savanorystė jaunimui gali padėti lengviau apsispręsti, kuo gyvenime užsiimti baigus mokslus. V.Alesiaus teigimu, pirmiausia jaunimui reikia pamilti darbą, o ne tikėtis uždirbti daug pinigų – tik toks požiūris padeda atrasti save.
„Tai labai sveikintina iniciatyva. Savanorystė yra labai geras dalykas jaunimui, nes mano laikais, kai baiginėjau mokyklą, to nebuvo. Baigiant mokyklą yra sunku apsispręsti, ko iš gyvenimo nori, ir kas tau patinka, nes mokykloje niekas nesuteikia šansų save išbandyti įvairiose srityse“, – teigė V.Alesius.
Aktorė I.Stasiulytė klipe tapo laiką „marinuojančia“ ir savo manikiūru besirūpinančia gražuole. Moters teigimu, jau mokykloje vaikams turėtų būti daugiau kalbama apie žmonių santykius, dalijimąsi ir geros valios skleidimą.
„Mano dukra klausė manęs apie pinigus. Aš jai pradėjau pasakoti ir pati aiškiai supratau, kas iš tikrųjų yra tie pinigai: mes dirbame ir tikimės šitų popieriukų tame sugalvotame žaidime, į kurį mes esame taip įsukti, kad patikėjome, jog tas popierėlis yra didžiulė vertybė, kurią gauname už darbą. Aišku, už juos galima gyventi, valgyti, bet dirbdami kitus darbus mes galime gauti ne materialų atlygį, o dalytis emocijomis. (...) Aš įsivaizduoju, kad kartą pabandžius savanoriauti, tai tampa kaip narkotikas – norisi keistis geromis emocijomis, nes tai yra daug svarbiau nei materialus atlygis“, – teigė I.Stasiulytė.
Kampanijos organizatoriai teigia, kad tą patį laiką, kuris yra švaistomas nereikšmingiems užsiėmimams, jauni žmonės gali skirti prasmingai savanoriškai veiklai: padėti gyvūnų globos organizacijose, vaikų namuose, tvarkyti aplinką, pagelbėti skurstantiems žmonėms ir pan. Daugiau apie savanorystę Lietuvoje ir užsienyje sužinoti bus galima ir iš neseniai pasirodžiusios Neringos Kurapkaitienės ir Monikos Kėžaitės-Jakniūnienės knygos „Būk savanoris – keisk pasaulį“ bei Europos Komisijos internetinėje svetainėje.
N.Kurapkaitės teigimu, šiuo metu žmonės Lietuvoje tapo atviresni savanorystės temai, ji tampa vis aktualesnė, todėl apie šią temą būtina kalbėti garsiai.
Kartu su „Skalvijos kino akademija“ bendradarbiaujanti Europos Komisija trečius metus iš eilės organizuoja trumpametražių filmų konkursą, kurio tema – „Nemarinuok laiko – savanoriauk!“. Ne ilgesnius nei 2 min. trukmės filmus jaunimas raginamas siųsti iki lapkričio 30 dienos. Laimėtojai bus apdovanoti nemokamais kino režisūros kursais bei metiniu kino teatro „Skalvija“ abonementu. Kurti filmukus, pristatyti savo veiklos sritį ir filmais raginti dalyvauti savanorystėje taip pat skatinamos ir savanorystės organizacijos.
Išsamesnė informacija apie konkursą ir galimybę savanoriauti:http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/nemarinuok_laiko_savanoriauk_lt.htm
Juokingiausios akimirkos – klipų filmavimo užkulisiuose:
