- Kada labiausiai tenka laužyti galvą - artėjant sezonui ar tada, kai jis įsisiūbuoja ir reikia nuspręsti, kuo keisti nepasiteisinusius TV projektus? Ar prasidėjus naujam sezonui darbų gausa tampa nekontroliuojama?
- Nemanau, kad šiais laikais yra vadovų, kurie gali sau leisti dirbti tik darbo valandomis. Mano diena ir prasideda, ir baigiasi televizoriumi. Tiek ryte, tiek vakare svarstau, kaip ir ką padaryti, kad žiūrovai vis dažniau įsijungtų LNK. Esminiai sprendimai priimami ginant kitų metų biudžetą, o galutiniai strateginiai daromi ankstyvą pavasarį, kai sezonas eina į pabaigą. Paprastai 90 proc. projektų būna patvirtinti iki birželio. Toliau derinami kūrybiniai ir techniniai klausimai, o sezonui prasidėjus atliekamos tik tam tikros korekcijos.
Krizė koreguoja planus
- Vesdamas naujus LNK TV metus pristačiusį renginį Rolandas Vilkončius sakė, kad "Pramogų traukiniui" negresia krizė. Ar tikrai?
- Krizė įneša tam tikrų korekcijų. Tačiau norint uždirbti, reikia ir investuoti pinigų, žinoma, kruopščiai apsvarstant ir taupant. Žiūrovas krizės tikrai nepajus, nes "jo didenybės" teismui pateikiame 11 naujų projektų. To dar nebuvo LNK televizijos istorijoje. Lygiai taip pat, kaip nebuvo ir 23 vietinės gamybos projektų! O kur dar nauji serialai ir filmai. Jaučiamės gerai pasirengę naujam startui. Tą įrodė ir sezono atidarymo šventės žiūrimumo rezultatai: preliminariais duomenimis, LNK sezono "Pramogų traukinys" atidarymą žiūrėjo 11,7 proc. Lietuvos gyventojų, o TV3 - 9,9 proc.
- Kaip bandote nuspėti laidas, kurios taps reitingų lyderėmis? Ar apskritai TV žiūrovai prognozuojami?
- Yra tam tikros žiūrimumo tendencijos, kurias stebime ir vertiname. Tai ilgalaikis procesas. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad praėjusį sezoną nepasiteisino tik vienas projektas, o konkurentai jų numarino gal dešimt.
Sezono viduryje, kai prasidėjo krizė, mažėjo visų projektų laidų biudžetai. Vieni autoriai suprato, kad per krizę reikia optimizuotis visiems, ir savo sąskaita – taip pat.
Tiki naujomis laidomis
- Tarp šių metų naujienų Rūtos Mikelkevičiūtės pokalbių šou "Valanda su Rūta", realios animacijos asilo vedama pokalbių laida "Antanėlio Lietuva", apkalbų šou "Supertortas", garsenybių humoro varžybų šou "Nr. 1", pinigus žarstantis žaidimas "Švarūs pinigai" ir kitos. Taip pat serialas "Moterų alėja". Kas, jūsų nuomone, yra didžiausias šio sezono LNK arkliukas? Dėl kokio projekto kilo daugiausia diskusijų?
- Nenorėčiau būti blogu pranašu. Visais projektais tikime, nes jei netikėtume - tiesiog jų nedarytume. Viskas bus gerai, jei šie projektai bus tinkamai realizuoti. Visi programų gamintojai, su kuriais bendradarbiaujame, yra savo srities profesionalai ir jaudinasi dėl to paties: kad žiūrovai žiūrėtų jų kuriamus, o mūsų transliuojamus produktus. Tikiuosi gero rezultato iš Rolando Skaisgirio kuriamo serialo "Moterų alėja". Šis prodiuseris jau seniai įrodė, kad jo serialai - geriausia, kas yra Lietuvos rinkoje. LNK jį transliuos net 3 kartus per savaitę, todėl strategiškai jis mums labai svarbus.
- Įvardykite didžiausią TV3 kozirį.
- Neįvardysiu, nes tai būtų nekorektiška. Tiesiog manau, kad tiek LNK, tiek TV3 gali vienas iš kito pasimokyti.
Pokyčiai - į naudą
- Nuo 1998-ųjų LNK eteryje nardė "Srovės", kurios šį sezoną pradeda kaip TV3 "Prieš srovę". Laidos vedėja Audrė Kudabienė LŽ sakė, kad pas konkurentus perėjo dėl perpus sumažinto biudžeto.
- Manau, kad šiuo atveju abiem pusėms pokyčiai bus tik į gera. Sezono viduryje, kai prasidėjo krizė, mažėjo visų projektų laidų biudžetai. Vieni autoriai suprato, kad per krizę reikia optimizuotis visiems, ir savo sąskaita - taip pat. Kiti nenorėjo suprasti. Kadangi esame realistai ir žinome, už kiek galima pagaminti programą, nė vienai kūrybinei grupei nesumažinome biudžeto taip drastiškai. Kita vertus, tik ekstremaliomis sąlygomis (manau, kad dabar jos būtent tokios) gali pasitikrinti savo komandos narius. Nors yra ir kitokia liaudies išmintis, kad "žuvys ieško kur giliau, o žmonės - kur geriau".
Įprasta kaltinti kitus
- TV3 programų direktorius Jurgis Jefremovas kaltina LNK, esą dėl "klastingų LNK programavimo strategijų" TV3 nepavyko lietuviškais serialais išstumti pigios Rusijos ir Lotynų Amerikos produkcijos. Be to, jo teigimu, LNK šiemet laukė, kol TV3 išplatins savo programą žiniasklaidai ir paskutinėmis akimirkomis keitė programas, "kad nesuteiktų žiūrovams galimybės pasirinkti" (panašaus formato laidas rodys tuo metu, kai žiūrovams jas siūlys TV3).
- Kažkodėl Lietuvoje įprasta dėl savo nesėkmių kaltinti kitus... Nenoriu leistis į tuščias diskusijas dėl programavimo. Manau, kad konkurencinės sėkmės pagrindas yra programų kokybė, bet ne kiekybė. O tam tikra programų tinklelio sudėliojimo logika jokiu būdu negarantuoja jo sėkmės. Dėl to į kolegų kaltinimus žvelgiu kaip į ne visai korektišką viešųjų ryšių akciją, ko iki šiol tarp televizijų nebūdavo.
Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje kolega R.Paleckis. Galiu tik priminti kad
Manau, kad turime konkuruoti turiniu ir idėjomis, o ne kaltinti vieni kitus. Pasaulyje taikomi penki programavimo būdai, tarp kurių yra ir kontrprogramavimas (tikslus terminas Head-to-head). Jis yra ypač populiarus JAV. Bet LNK strategija neturi nieko bendra su anksčiau minėta.
Ir dar. TV3 programų direktorius, matyt, pamiršo, kad kiekviena programa kuriama tam tikrai vietai ir laikui tinklelyje. Dėl to taip paprastai jų nepastumdysi.
Paisoma tabu
- Lietuvos televizijos direktorius Rimvydas Paleckis yra sakęs, kad komerciniams kanalams reikalingos "reitinginės laidos, kartais be jokių tabu". Jo citata: "Man būtų gėda vadovauti televizijai, rodančiai tokias laidas kaip LNK "Kitas!" ar TV3 "Ambrozijos TV".
- Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje kolega R.Paleckis. Galiu tik priminti kad "Kitas!" yra pagal licenciją kuriama laida daugelyje šalių, pradedant JAV ir baigiant Lietuva. Jei ją žiūrovai žiūri - vadinasi, ji reikalinga ir įdomi. Net trečiasis sezonas sutraukė didžiulę auditoriją. Ar mes taip lengvai galime ignoruoti žiūrovų poreikius? "Kitas!" - jaunimui skirtas projektas, todėl natūralu, kad tai atsiskleidžia turinyje, paisant įstatymų bei etikos tabu.
LNK televizija skirtingai nei Lietuvos radijas ir televizija iš mokesčių mokėtojų negauna nė cento. Galiu patikinti, kad gaudami 49 mln. litų dotaciją galėtume daug geriau atlikti visuomeninio transliuotojo funkcijas, nesikratydami kultūrinių programų (jos dabar sukeltos į LTV2) ir neišmesdami visuomeninę misiją atliekančių laidų, tokių kaip "Požiūris".