„Veikti ar / ir būti?“ – egzistenciniu klausimu skambanti festivalio tema šiais metais žiūrovus kvies „Kino pavasario“ filmus žiūrėti virtualiai. Nuo kovo 18 iki balandžio 5 dienos vyksiančiame festivalyje bus galima išvysti įvairiausio žanro kūrinius.
Žadama parodyti apie 104 filmus, o 44 iš jų bus trumpametražiai. Be to, tarp jų bus ką tik pasibaigusioje Berlinalėje apdovanoti kūriniai, Europos debiutų konkurso dalyviai, lietuviškos premjeros.
O kad būtų jaučiama kino teatrų dvasia žiūrovai bus kviečiami filmus stebėti iš specialiai parengtų Vilniaus ir Kauno viešbučių. Tad nenuostabu, kad šiai idėjai neatsispyrė ir kasmetiniai festivalio lankytojai – įvairiausi meno ir kultūros žmonės.
Jie į 26-ąją „Kino pavasario“ atidarymo ceremoniją rinkosi viešbutyje „Pacai“, kuriame festivalį pradėjo su Irano režisieriaus filmu „Blogio nėra“.
Atidarymo akimirkos – galerijoje:
Prieš pat iškilmingą ceremoniją savo mintimis apie šių metų festivalį, jo sukeliamus jausmus sutiko pasidalinti ir „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
„Yra daug žmonių, kurie galėtų apibūdinti esamą situaciją ir nuotaikas, čia nieko naujo. Bet turbūt esminis dalykas – kad šis išskirtinis laikas skirtas kūrybiškumui. Man smagu konstatuoti, kad mūsų komanda ypatingai kūrybinga. Ji visą laiką kažko nori ir nustebina ne tik žiūrovus, bet ir pačius save“, – apie kitokį šių metų festivalį kalbėjo V.Ramaškienė.
Moteris patikino, kad šių metų festivalio atidarymas vyksta laikantis visų saugumo reikalavimų – svečiai bus fotografuojami tik prie viešbučio, o kambariuose filmus žiūrės su savo šeimos nariais, be jokių pašalinių kontaktų.
„Mes su vyru irgi įsigijome bilietus peržiūrai viešbutyje, tiesiog smalsu išbandyti. Iš kitos pusės tai yra atrakcija, nes irgi norisi pakeisti aplinką, namuose dar kažkokių darbų prisigalvoji, o čia skiri laiką tiesiog kinui.
O turėčiau ir norėčiau pažiūrėti filmus „Socialinė higiena“, „Afrika“. Su komanda jau turėjome galimybę dalį juostų peržiūrėti, tai kitą dalį žiūrėsime festivalio metu“, – atskleidė festivalio direktorė, pridurdama, kad labai pasiilgo jausmo eiti į kino teatrą, o ypatingai lankytis premjerose Lietuvoje bei užsienyje.
Festivalio niekada nepraleidžianti aktorė Larisa Kalpokaitė ir šiemet pasirodė iškilmingame atidaryme. Kartu su vyru Jonu Braškiu atvyko net iš kaimo sodybos, kurioje ilsisi nuo miesto šurmulio. Tačiau šis šurmulys – porai mielas. O ir programos tema „Veikti ar / ir būti?“ aktorei, kaip ji pati sako, labai artima.
„Žinokit, tai tiesiogiai liečia mane. Mano, kaip aktorės, veikimas yra uždarytas, bet iš tikrųjų pasakyčiau, kad šiomis sąlygomis nuveikta tikrai nemažai. Manau, kad kiekvienas aktorius ar žmogus, dirbantis šioje srityje, turi galimybę ruoštis ateinančiam sezonui.
Visų pirma, galime per socialinius tikslus informuoti pasaulį, kad tu sveikas, gyvas, dar gali ir nori dirbti. O antra, ramiai tą laiką išbūti, nepasimesti, nes labai lengva pulti į apatiją, nežinojimą, ką veikti. Suprasti, kad tai yra nauja galimybė gyventi toliau, nes viskas sustojo. Tu turi būti ir su savimi spręsti, tai, manau, tas pavadinimas apibūdina menininkų gyvenimą“, – įsitikinusi L.Kalpokaitė.
Aktorė prisipažįsta, kad šis renginys jai sukelia nostalgijos jausmą – kiekviena šypsena, pokalbis, susitikimai su žmonėmis ją džiugina.
„Pasiilgau šypsenų, pažįstamų veidų, pasipuošimo, grupelių, tamsos, kuri užgęsta, Vidos Ramaškienės įžangos ir šypsenos, savanorių, kurie padeda, gerų filmų. Atrodo, kad paprasti dalykai, savaime suprantami. Visko pasiilgsti, bet dabar turime šansą pasiruošti kitam etapui.
Vis tiek turėsime gyventi su šia liga, kol visi prie jos adaptuosimės. Manau, kad tas metų laikotarpis suteikė galimybę įvertinti savo artimą, vertinti šalia esanti tėtį, žmonių gyvybes. Pavyzdžiui, mane išmokė atlaidumo ir ieškojimo gėrio žmoguje, gerų savybių“, – apie tai, ką davė praeiti metai, kalba L.Kalpokaitė.
L.Kalpokaitė su vyru Jonu festivalio filmų neketina žiūrėti viešbučiuose, jie tai padarys saugiai įsitaisę namuose. Tačiau aktorė pažada, kad šįkart peržiūrės daugiau nei du filmus – juk laiko dabar žymiai daugiau.
„Kol kas neišsirinkau, bet man atsiuntė prisijungimus, tai žiūrėsiu viską, ką galėsiu. Pasijungimas pas mus įmanomas, internetą turime. Anksčiau tiesiog įsiraudavau į vieną, du filmus, nes būdavo spektakliai, vaidinimai, o dabar jų nebus, tiesiog žiūrėsiu iš patriotizmo „Kino pavasariui“, – šyptelėjo aktorė.
„Kino pavasario“ laukusią Gabrielę Martirosian programos tematika „Veikti ar / ir būti?“ privertė pagalvoti, ką jos gyvenime reiškia šie žodžiai?
„Jaučiu didelį skirtumą tarp „veikti“ ir „būti“. Manau, kad visi pastaraisiais metais pajutome, koks yra skirtumas tarp šių žodžių. O skirtumą savo gyvenime pajutau kiek anksčiau. Ta būtis man susijusi su veikimu, su realizacija, kūryba, savybių lavinimu.
Aš save laikau kaip „veikti“ žmogumi. Tik egzistuoti ir plūduriuoti paviršiuje ne man, bet tuo pačiu veiksmas ir būtis yra tiesiogiai susiję dalykai, nes vieno be kito tiesiog nebūtų“, – savo mintimis dalijasi G.Martirosian.
Moteris tikina, kad buvimas namuose pakeitė požiūrį į kiną – dabar ji nebežino, ką reiškia tradiciškai stebėti filmą. Susidariusi situacija privertė ieškoti kitų būdų stebėti mėgstamus kūrinius.
„Manau, kad iš esmės pasiilgau būties lengvumo, kasdienybės lengvumo, pasirinkimo. Ir, žinoma, man, žmogui iš kultūros sektoriaus, labai sunku kvėpuoti, kai mažai kultūros aplink, kai jauti didelį troškulį, ilgesį. „Kino pavasaris“ kiekvienais metais mano labai laukiamas festivalis ir itin lankytinas.
Važiavau automobiliu į oro uostą stebėti ne vieno filmo. Šiemet taip pat susėsim ant savo namų sofų ir patogiai stebėsime. Norisi tai daryti įprastu būdu, bet aš jau nebežinau, ką reiškia tas tradicinis būdas žiūrėti kiną. Neaiški ateitis, tai tiesiog bandau prisitaikyti prie aplinkybių. Todėl džiaugiuosi, kad „Kino pavasaris“ nesustojo, gebėjo būti lankstus“, – sako Gabrielė.
Į festivalio atidarymą su mylimuoju Luku Griciumi atvykęs „influenceris“, fotografas Naglis Bierancas prisipažino, kad dar nespėjo peržiūrėti šių metų filmų programos. Tačiau patikino, jog labai mėgsta „Kino pavasario“ juostas, tad nekantrauja jas išvysti.
„Labiausiai esu pasiilgęs restoranų ir kavinių, kur maistą atneštų ne dėžutėse. Pasiilgau ir filmų kino teatruose, tai man čia labiausiai patinka. Įdomu, kaip su tais filmais ateityje bus, bet dabar daug filmų keliauja į įvairias platformas, kino teatruose nieko gero nebuvo“, – pastebi Naglis.
N.Bierancas taip pat džiaugiasi šių metų festivalio naujove – filmų peržiūromis viešbučiuose.
„Tai daroma dėl saugumo. Norisi eiti. Esu tiesiog pasiilgęs tokios veiklos Lietuvoje. Netgi taip įdomiau, kad ne į kino salę einam, o viešbučio kambaryje žiūrėsime atidarymo filmą. Vis smagiau negu namie.
Šiaip „Kino pavasarį“ visada žiūrėdavau namuose, viskas su tuo gerai, bet dabar tai toks pirmasis renginys, todėl labai laukiam, nekantraujam“, – sako jis.
