„Labai svarbu nepasiklysti sąvokose ir apibrėžimuose. Žiūrint į patyčių sąvoką, ji apima vieną būtiną veiksnį – psichologinės arba fizinės jėgos persvaros turėjimą. Jeigu viena pusė turi tokią persvarą ir ji ją naudoja silpnesniojo atžvilgiu (terorizuoti, tyčiotis, smurtauti), tai, be abejonės, yra patyčios.
Tačiau šiuo atveju turbūt turime tokią ribą, kada labiau kalbame apie kritiką, apie teisę reikšti įsitikinimus, o turbūt šioje vietoje tikrai tos sąvokos nebūtų tikslinga naudoti. Ypač, kai politikai kalba apie patyčias savo atžvilgiu, tai iš tikrųjų šioje vietoje tą žodį tektų pamiršti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M.Lingė jis pridūrė, kad valstybės pareigūnų kritika yra Konstitucijos ginama teisė.
„Be abejonės, nesinorėtų, kad visuomenėje įsivyrautų ribų nebepaisymas, kada paminami žmogiškumo elementai, nebesiskaitoma su formomis, bet vis dėlto politikai, kaip stipresnioji pusė, [kritikai] turėtų demonstruoti didesnį atsparumą“, – sakė jis.
Politikai, kaip stipresnioji pusė, [kritikai] turėtų demonstruoti didesnį atsparumą.
Muzikos grupė „G&G sindikatas“, kurios pasirodymo metu išpieštas R.Karbauskio veidas sušmėžavo ekrane, 15min tikino, kad „vizualizacija atspindi tai, ką jie galvoja apie politinį cirką, kai bandoma manipuliuoti visuomenės nuomone, prisidengiant išgalvota statistika, ar kai rodoma vieno renginio sąmata, o šnekama apie kitą renginį“.
Seimo valdančiosios partijos pirmininkas R.Karbauskis tvirtino, kad muzikos grupės pasirinktas kelias „jam įkąsti jokio poveikio nepadarys“.
„Bet to paties negaliu pasakyti apie vaikus ir paauglius. Jiems tai matant televizijos ekranuose ima atrodyti, jog patyčios yra normalu. Jie mato, kaip rimti dėdės ant didelės scenos tyčiodamiesi demonstruoja savo „kietumą“. Liūdna, jog Lietuvoje vis dažniau suaugusieji nesupranta, kaip jų elgesys veikia vaikus ir jaunimą. Dar liūdniau, kai to nesupranta tie, kurie lipa ant scenos ir pretenduoja tapti sėkmės pavyzdžiais jaunimui“, – socialiniame tinkle rašė jis.
„Kai Lietuvos žiniasklaida mirga antraštėmis – „Lietuva išlieka pirmaujanti pagal patyčių paplitimą tarp paauglių“, „Kraupi statistika: patyčias Lietuvoje patiria kas antras vaikas“ ir t.t., o nevyriausybinės organizacijos deda visas išgales tai pakeisti – man nė kiek nepanašu, kad socialiai atsakingais save prisistatantys žinomi asmenys ir paauglių „dievukai“, kurie dažnai tampa tokių programų ambasadoriais, bandytų patyčių situaciją keisti veiksmais realiame gyvenime“, – pridūrė politikas.
Visuomenės informavimo įstatymas teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvoje draudžiama persekioti už kritiką. Visuomenės informavimo etikos kodekse taip pat pažymima, kad kritikos ribos viešojo asmens atžvilgiu yra platesnės nei privataus asmens.
