Kapliadantė. Tokią pravardę ji turėjo mokykloje. Ir nors šiandien jos dantys atrodo nepriekaištingai, Beata sako iki šiol nuolat jaučiasi taip, tarsi gyventų nuolat kovodama. Su savimi ir visuomenės nustatytomis normomis. „Nebuvau patenkinta savimi kaip ir daugelis moterų. Tiesą sakant, nesu patenkinta ir dabar. Visur akcentuojamas kūno kultas. Visur tik kūnai ir kūnai. Jei neatrodai kaip mergina iš reklaminio lankstinuko, vadinasi, esi negraži? Anaiptol“, – svarstė ji.
Tokios mintys Beatą paskatino prisidėti prie socialinio projekto. Ji tapo viena iš iniciatorių surengti natūralų moterų grožį pabrėžiančią nuotraukų parodą „Mes. Moterys“ ir diskusiją apie grožio kultą ir kaip psichologinis smurtas kenkia moters savivertei.
Vilniaus „Oslo namuose“ drauge su fotografe Neringa Rekašiūte ir komunikacijos specialiste Modesta Kairyte jos ragino visas kompleksų pilnas moteris pasidalyti mintimis ir skaudžiais išgyvenimais. Čia buvo eksponuojama 12 drąsių ir gražių moterų nuotraukų, kurios nepabijojo apsinuoginti ir atvirai pademonstruoti vadinamųjų kompleksų.
Kiekvienos nuotraukos herojė pasakojo ir savo asmeninę istoriją – taip norėta paskatinti visuomenę priimti kiekvieną moterį, išgirsti jos unikalią istoriją ir matyti asmenybę, o ne į kūną.
Iš vienos nuotraukos į vakaro svečius žvelgė ir apsinuoginusi Beata. Vien su apatiniais prieš veidrodį nusifotografavusi moteris sako, kad pasiryžti tokiam žingsniui lengva nebuvo.
„Nusivilkti drabužius buvo labai nejauku. Nuotraukoje aš žvelgiu pati į save. Tai labai sunku, nes dažniausiai esame save įpratę matyti kitų akimis. Prisiklausome aplinkinių, kad štai, kojos per storos, lūpos per mažai pūstos – nejučiomis patikime tuo. O nereikėtų. Kartais pagalvoju, kad norėčiau būti visai kitu žmogumi – bet kuriuo kitu, kurį matau gatvėje. Aš vis dar mokausi priimti save tokią, kokia esu“, – sakė ji.
