Garsūs žmonės irgi tiki prietarais ir prisibijo keistų ženklų. Nors kai kurie tai slepia arba stengiasi save įtikinti, jog nėra prietaringi. Tačiau šnekantis su jais atsiskleidė, kad kokių nors baimių ar savotiškų apeigų turi kiekvienas. Su mumis atvirai kalbėjo ir savo keistenybių neslėpė dainininkai Povilas Meškėla ir Natalija Zvonkė, teatro režisierius Gytis Padegimas, buvęs Lietuvos generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius, pramogų verslo atstovė Rūta Lukoševičiūtė, aktorius Rimgaudas Karvelis, komentavo etnologė Gražina Kadžytė.
Tiki pranašiškais sapnais
Populiarus dainininkas Povilas Meškėla sako nesąs prietaringas. Skaičius 13 jam nekelia nerimo, atlikėjas nekreipia į jį dėmesio. „Koks skirtumas – 13, 14, 27 ar dar koks nors skaičius, – retoriškai klausia P.Meškėla. – Niekada apie tai negalvoju.“ Jis mano, jog lemia savitaiga, jei nelaimingu laikomas skaičius 13 pridaro nemalonumų ar net bėdą prišaukia.
Tačiau yra dalykų, į kuriuos dainininkas reaguoja nesąmoningai. Tarkim, jei P.Meškėla kam nors užlipa ant kojos, prašo, kad tas žmogus ir jam užliptų, nes mano, jog to nepadarius galima susipykti. Dar jis nenori sveikindamasis spausti rankos per slenkstį. Tik sako, kad tai – ne prietaras, o paprasčiausias mandagumas. „Jei pas mane ateina žmogus, siūlau užeiti į vidų ir tada pasisveikinti“, – paaiškina P.Meškėla.
Daugiau, regis, nėra prietarų, kurie dainininkui ką nors reikštų. Na, kartais jis nusispjauna per petį. Daro tai automatiškai.
Tačiau garsus atlikėjas prisipažįsta, kad tiki pranašiškais sapnais. Mat jie ne kartą išsipildė. Kadaise sapnavo, jog iškrito kraujuojantis dantis. Paskui atsitiko nelaimė – P.Meškėla tragiškomis aplinkybėmis neteko tėvų. Po kito panašaus sapno mirė dar vienas artimas žmogus. „O kai susapnuoju, kad įkritau į šūdą ar esu visas išsimėšlinęs, žinau, jog gausiu pinigų“, – paaiškina populiarus atlikėjas. Ir patikina, kad toks sapnas taip pat visada išsipildo.
P.Meškėla laikosi tam tikrų paties sugalvotų tradicijų. Prieš koncertą visada pasisveikina su scena ir apeina visus jos kampus. Tada žino: pasirodymas bus sėkmingas. Atėjęs į svečius jis palinki gero tiems namams. Taip dainininkas sukuria teigiamą nuotaiką, kuri apgaubia ir jį, ir aplinkinius žmones.
P.Meškėla laikosi tam tikrų paties sugalvotų tradicijų. Prieš koncertą visada pasisveikina su scena ir apeina visus jos kampus. Tada žino: pasirodymas bus sėkmingas. Atėjęs į svečius jis palinki gero tiems namams. Taip dainininkas sukuria teigiamą nuotaiką, kuri apgaubia ir jį, ir aplinkinius žmones.
Teatralo žaidimai
Teatro režisierius Gytis Padegimas nuolat sukiojasi tarp menininkų bohemiškoje aplinkoje. „Labai paplitęs prietaras, kurio laikosi visi teatralai: jei nukrinta scenarijus, pavyzdžiui, repetuojant, būtina ant jo atsisėsti. Dėl to esu patyręs net kurioziškų situacijų. Teko traukinyje ant jo sėstis, nors aplinkui visi nesuprasdami žiūrėjo ir stebėjosi tokiu mano elgesiu. Bet jei neatsisėsi, ištiks nesėkmė“, – šypsosi režisierius. Jaunystėje G.Padegimas žaidė krepšinį ir vilkėjo vienuolikto numerio marškinėlius. Dar ir šiandien režisierius įsitikinęs, jog vienuolikta diena jam sėkminga.
G.Padegimui prietarai visiškai netrukdo gyventi – jam net smagu, kad jų yra. „Prietarai sušildo gyvenimą. Juk jie ir netikėti, ir kurioziški. Vien tiesiai šviesiai, lyg kokia autostrada, eiti į tikslą neįdomu. Tikėjimas prietarais yra tarsi postmodernistinis žaidimas. Žinoma, neisi iš proto dėl prietaro. Man nepatinka, kai juoda katė perbėga kelią, bet dėl jos nelėksiu 15 kilometrų aplinkui. Natūralu, žmogiška stabtelėti, išsigąsti. Močiutė mane visą gyvenimą mokė nespjauti į vandenį: gali tekti gerti. Todėl į vandenį niekada nespjausiu. Jei kas nors taip padaro, man būna labai nejauku“, – prisipažįsta menininkas.
G.Padegimui keista, kad žmonės ėmė genėti, kapoti žaliuojančius medžius. „Žinoma, jog taip elgdamasis gali prisišaukti ligą. Juk visur rašoma, kad medžius reikia genėti, kai jie būna be lapų: pavasarį, rudenį. Norėčiau tiems žmonėms pasakyti, kad taip nesielgtų, bet pamanys, jog esu kvailys. Nors akivaizdu: žalių medžių kapojimas jiems nesibaigs geruoju. Užtektų paskui patikrinti tų žmonių energetiką, ligas“, – nerimauja G.Padegimas.
Režisierius, netikėtai gavęs pinigų ar net mažai jų turėdamas, laikosi tradicijos sušelpti elgetą. „Tikiuosi, ir mane sėkmė palydės. Kad ir kaip būtų keista, prietarai, iš kurių mes kartais pasišaipome, vis dėlto yra susiję su esminiu ezoteriniu žinojimu. Už prietarų slypi intuityvi žmonijos išmintis, patikrinta praktika. Mūsų protėviai viską patikrino per daugelį metų ir taip išsikristalizavo tai, kas veikia. Manau, ir prietarai yra susiję su tuo, kad esu turėjęs visokių fantastinių potyrių, kuriuos būtų galima pavadinti net nedideliais stebuklais: netikėti susitikimai, pamatymai, pastebėjimai“, – tikina G.Padegimas.
Jis į prietaringus žmones žiūri tolerantiškai, jei tik jų keistenybės netrukdo aplinkiniams, – savito elgesio asmuo įdomesnis. Režisierius turi slaptų asmeninių prietarėlių: „Tai tarsi žaidimai su savimi, lyg savęs lavinimas. Pavyzdžiui, jei spėsiu suskaičiuoti iki tam tikro skaičiaus, kol sankryžoje dega žalia šviesa, spėsiu į darbą.“
Prakeiktas automobilis
Natalija Zvonkė nelinkusi tikėti prietarais. Tačiau kalbėdama apie nemalonius dalykus, visada nusispjauna. „Jeigu sugrįžtu namo ką nors pamiršusi, pasižiūriu į veidrodį. Tačiau neteikiu tam daug reikšmės. Tiesiog veidrodis stovi tokioje vietoje, kad, šiaip ar taip, išeidama į jį žvilgteliu“, – pasakoja Natalija. Močiutė yra tas žmogus, kuris labiausiai jos šeimoje tiki prietarais, burtais. „Nuolat sako, kad galiu būti užkalbėta, ypač kai per dvi savaites į mano automobilį tris kartus atsitrenkė. Ji mane tikina: „Rodei rodei tą mašiną visiems ir kažkas ją prakeikė.“ Jau svarstau, gal reikėtų automobilį pašventinti“, – stebisi užklupusiomis nesėkmėmis dainininkė. Vis dėlto iš močiutės ji stengiasi perimti praktiškesnius dalykus: namų ruošą, rusiškos virtuvės subtilybes.
Jeigu sugrįžtu namo ką nors pamiršusi, pasižiūriu į veidrodį. Tačiau neteikiu tam daug reikšmės. Tiesiog veidrodis stovi tokioje vietoje, kad, šiaip ar taip, išeidama į jį žvilgteliu, pasakoja Natalija Zvonkė.
Natalijos vyras Deividas taip pat nėra itin prietaringas. „Nors jo mama – liaudininkė, labai puoselėjanti žemaičių tradicijas: renka žoles, ruošia nuovirus ir t. t. Su ja galima paraganauti“, – šypsosi atlikėja.
Merginų grupė „Yva“ prieš koncertus taip pat neatlieka jokių ypatingų ritualų, tik šūkteli: „Na, pavarom!" Tačiau kelionėse jas nuolat lydi triušis Kvanka. „Mums gerbėjai labai daug minkštų žaislų dovanoja. Tokios dovanos malonios, bet mes negalime turėti tiek žaislų, todėl atiduodame juos vaikų namams. Tik triušį Kvanką pasilikome, nes tai labai linksmas ir įdomus žaislas“, – pasakoja grupės lyderė. Natalija turėjo talismaną tik vaikystėje. „Radau mažytį, nago dydžio, ilgais plaukais trolį ir visur jį nešiodavausi: segdavau prie raktų, kuprinės. Tačiau paskui pamečiau“, – prisimena atlikėja.
Talismanas – žetonas
Buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius, dabar einantis vienos Alytaus konsultacinių bendrovių vadovo pareigas ir kaip vedėjas bei ekspertas pasirodantis televizijos laidoje „Kriminaliniai tyrimai“, jokių prietarų nesibaimina. „Mūsų šeimoje tam nebuvo skiriama dėmesio. Ir profesija įpareigoja. Turi būti vos ne robotas. Pareigūnai nuolat privalo siekti tikslo: išnarplioti nusikaltimą, sugauti grupuotę“, – pasakoja V.Grigaravičius. Anot jo, visi policijos pareigūnai stengiasi turėti kuo mažiau prietarų, kad šie nepakenktų tarnybai. Tačiau yra viena nerašyta taisyklė, kurios jie laikosi. Pareigūnas, nusprendęs pereiti į kitą tarnybą, pakeisti darbą, slepia nuo aplinkinių, neatskleidžia savo planų, nes nežinia, kaip viskas gali baigtis.
Vis dėlto buvusiam policijos vadovui tenka susidurti ir su itin prietaringais žmonėmis. „Jie man kelia šypseną. Kartą teko važiuoti su prietaringu žmogumi. Per gatvę perbėgo juoda katė. Vairuotojas kaipmat sustabdė automobilį, spjovė sau per petį, apsisuko ir kelionės tikslo link važiavo jau kitomis gatvėmis“, – prisimena V.Grigaravičius. Jis ir vaikystėje nesibaimino prietarų, neieškojo keturlapių dobilėlių, kaip sako, ugdė valią. Tiesa, talismaną turi. „Pradėjęs tarnybą vidaus reikalų sistemoje gavau žetoną, ant kurio pažymėtas mano numeris, specialus kodas. Tą žetoną nuolat nešiojausi. Jis mane sėkmingai lydėjo, tam tikru požiūriu padėjo eiti pareigas. Kai baigiau tarnybą, garbingai padėjau jį į seifą. Kolegos, žinodami, kad tai buvo mano talismanas, padarė auksinę kopiją. Dabar pakaitalą nešioju. Labai maloni draugų dovana. Be abejo, tikrasis mielesnis, nes su juo susijusi visa mano tarnyba: ir kai sunku buvo, ir kai gera – visada šalia“, – džiaugiasi savo sėkmės palydovu V.Grigaravičius.
Žiogelis ir saga
Dainininkės ir dainų tekstų autorės Rūtos Lukoševičiūtės skaičius 13 visiškai negąsdina. „Tiesą pasakius, visą laiką laukiu, kada ateis trylikta diena, nes, šiaip ar taip, ji ateis, niekur nuo jos nepabėgsi, negi vargšelę išbrauksi iš kalendoriaus. Nežinau, kodėl, bet keturiolikta diena man būna daug nesėkmingesnė. Tada būtinai nutinka kas nors tokio, kad paskui stebiuosi, jog turbūt tryliktoji vėluoja. Juolab kad dieną prieš tai nieko nesėkmingo paprastai neįvyksta“, – nenorėdama užsitraukti ir tryliktos dienos nemalonių, juokdamasi nusispjauna ir į medį pabeldžia mergina. Vis dėlto ji nieko tokio nedaro, kad apsisaugotų nuo keturioliktosios nesėkmių. Tik kartais, jei nepamiršta, į drabužius įsisega žiogelį, kad nenužiūrėtų bloga akis. Kai kelią perbėga juoda katė, R.Lukoševičiūtė pasižiūri, ar turi sagą. Tiki, kad jei rytą sutiks moterį, dieną nesiseks. „Tai iš šeimos atėjęs prietaras. Taigi jei sutinku pagyvenusią moterį, pamanau, kad tądien iškils sena problema. Jei sutinku vyrą, tikiu, jog diena bus labai gera. Be to, močiutė visą laiką sakydavo, kad šukės laimę neša“, – šypsosi Rūta. Prietarai merginos nei vargina, nei džiugina, tiesiog metams bėgant neišvengiamai apie juos sužino. Kadaise ji tikėjo sėkmę lemiančiu keturlapiu dobilėliu.
Skaičius 13 – sėkmingas
Kartą, gal prieš penkerius metus, Rimgaudas Karvelis susiruošė eiti į svečius pas kolegą Juozą Meškauską žiūrėti Lietuvos ir Rusijos krepšinio komandų rungtynių. Transliacijai dar neprasidėjus J.Meškauskas jau buvo nusiminęs. „Jis pasakė, kad mes pralošime. Paklausiau kodėl. Paaiškino: diena niūri, lietinga, o prie virtuvės lango atskrido juodas varnas, pažiūrėjo, pasipurtė ir nuskrido... Taip ir buvo – lietuviai rungtynes pralošė“, – prisimena R.Karvelis.
Aktorius patikina, kad yra prietaringas, tačiau tokiais dalykais kaip juodos katės, perbėgančios per kelią, ar skaičiaus 13 neva prišaukiamomis bėdomis netiki. Priešingai. „Man velnio tuzinas lemia sėkmę. Žaisdamas krepšinį ar futbolą vilkėdavau 13 numeriu pažymėtus marškinėlius. Ir įvartį įmušdavau, ir kamuolį į krepšį įmesdavau“, – tvirtina R.Karvelis.
Aktorius teigia, jog meno žmonės apskritai prietaringi. „Kodėl? Todėl, kad jie – meno žmonės. Kitaip būtų medikai, mokslininkai ir panašiai. Menininkai apskritai yra trenkti“, – šaiposi R.Karvelis.
Pagal prietarą, jei niežti kairę ranką, gausi pinigų. Aktorius juokiasi, kad net norėtų, jog jam niežtėtų. „Gaučiau pinigų. Man jų reikia, nes fotografuoju ir filmuoju. Tačiau delno man niekada neniežti“, – juokais lieja apmaudą Jaunimo teatro aktorius.
Eidamas į sceną R.Karvelis laikosi vienos tradicijos: kiekvieną kartą persižegnoja. Kad spektaklis pavyktų. Sako, visada padeda.
Beje, kai su R.Karveliu telefonu šnekėjomės apie prietarus, pokalbis staiga nutrūko. Dingo garsas ir galiausiai išsijungė telefonas. Kai vėl paskambinau aktoriui, jis patikino: „Taip atsitiko todėl, kad kalbame tokia tema. Tai prietarai nenori, jog mes aptarinėtume tokius dalykus.“
Pasikliauja nuojauta
Etnologė Gražina Kadžytė sako, kad prietarai atsiranda iš gerų paskatų – noro apsisaugoti. „Dabartinis žmogus gal per daug įsijautė į gamtos šeimininko vaidmenį. Ir į dievuko vaidmenį – vieni kitus vadina scenos bei popmuzikos dievais ir dievaitėmis. Mano, kad yra nepažeidžiami. Nors iš tiesų visa, kas gyva, pažeidžiama. O seniau žmogus žinodavo, kad aplinkui daug grėsmių ir dėl atsargos iš įvairių ženklų mėgindavo atspėti, ko tikėtis“, – pasakoja ji.
Ieškodamos ir pačios prisimindamos prietarus surašėme juos ir pamatėme, jog neva nešančių nelaimes yra kur kas daugiau negu lemiančių sėkmę, laimę ar meilę. Etnologė aiškina: „Todėl, kad nuo laimės ir meilės saugotis nereikia. Atsargumo žiūrima norint išvengti bėdų. Išėjęs iš namų ne kiekvieną kartą rasi laimę ar sutiksi meilę. Tačiau visada rizikuoji pakliūti po mašina, nugriūti ir ką nors susilaužyti.“ Anot G.Kadžytės, seniausi prietarai susiję su gamta. Tarkim, apie paukščius: jei jie prie namų suka ar nesuka lizdų, vienaip ar kitaip tarška, pagal prietarus tai ką nors reiškia. Kai vaikas gimdavo, jam pasodindavo medį. Jei žmogus toli, o medis džiūva, analogijos siejamos su tuo žmogumi.
Yra daug prietarų apie veidrodžius. „Tai paslaptingas daiktas. Žmogus veidrodyje mato tarsi savo antrininką. Kodėl ką nors pamiršus ir grįžus namo reikia pasižiūrėti į veidrodį? Iš tikrųjų turi pasižiūrėti, ar esi tvarkingai apsirengęs, ar tavo nosis nepaišina, ar esi susišukavęs. Tada padarai tvarką ir savo mintyse. Aišku, geriau būtų pasižiūrėti į veidrodį prieš išeinant iš namų, o ne grįžus“, – juokiasi pašnekovė.
Sakoma, kad negalima dėkoti už vaistus. Šis prietaras irgi turi paaiškinimą. „Ne dėl to, jog tas, kuris gauna, būtų nemandagus, – teigia G.Kadžytė. – Todėl, kad yra dalykų, kuriais reikia pasidalyti nelaukiant padėkos. Jei aš pasidalysiu, kitas padarys tą patį. Tai žmogiškojo bendrabūvio principas.“
Daug laimės prietarų susiję su žiedais. Pasak etnologės, kai kurie jų – žaidybiniai, kaip skinant ramunės žiedlapius spėti, myli ar nemyli. „Kiti atėję iš senovės. Dobilas paprastai būna trilapis. Keturlapis – ypatingesnis. Daugiau lapų, daugiau žolės, geresnis derlius. Pagausėjimas visada žmogui siejosi su geresniu gyvenimu“, – aiškina ji. Pati G.Kadžytė prietarais netiki. Nebent, jei lemia gera. Sako pasikliaujanti nuojauta. „Atsargų ir Dievas saugo. Todėl žinau: jei būtų ir geriausi ženklai, reikia apsidairyti, – dalijasi išmintimi etnologė. – Nors būna, kad mėgini ką nors daryti, bet nepasiseka. Dar kartą mėgini – vėl nepasiseka. Tada vertėtų pagalvoti, ar tikrai darai tai, ko reikia.“
Kada – laimė, kada – bėda
Prietarai, neva lemiantys nelaimę:
Keli prietarai: Nesigirk, kad sekasi, nes pradės nesisekti. Nevalia užmušti voro – sulauksi bėdos. Jei šuo kaukia, artėja nelaimė arba mirtis.
* Skaičius 13 neša nelaimes.
* Per kelią perbėgusi juoda katė lemia bėdas.
* Jei iš lovos išlipai kaire koja, diena bus nesėkminga.
* Negalima perdovanoti dovanos – nesiseks.
* Nedovanok kitam nosinės – tam žmogui prišauksi ašaras.
* Jei padžiovus skalbinius pradės lyti – verksi.
* Nesigirk, kad sekasi, nes pradės nesisekti.
* Nevalia užmušti voro – sulauksi bėdos.
* Jei šuo kaukia, artėja nelaimė arba mirtis.
* Prieš egzaminus nereikia trinkti galvos, nes išplausi visas žinias.
* Prieš egzaminus negalima kirpti plaukų – „nusikirpsi“ protą.
* Nevalia pačiam kirptis plaukų – manoma, kad nusikerpi laimę.
* Niekada nedėkok už vaistus – prisišauksi ligą.
* Negalima sveikintis per durų slenkstį – susipyksi.
* Jei užlipai kam ant kojos, tas turi užlipti ir tau, kitaip susipyksite.
* Kai sudūžta veidrodis, lauk bėdos.
* Jei ką nors pamiršai ir teko grįžti, pažiūrėk į veidrodį, kitaip tądien nesiseks.
* Nelaikyk suskilusio ar sudužusio veidrodžio – nesiseks meilėje.
* Nukrito šakutė – bus „šakės“.
* Negalima svečiuose plauti indų arba leisti svečiams plauti, nes iš namų bus išplauta laimė.
* Trupinių nuo stalo nevalyk ranka, nes eisi elgetauti.
* Jei sėdėsi prie stalo kampo, neištekėsi, nevesi.
* Negalima dėti ant stalo pirštinių, nes neturėsi pinigų.
* Nevalia dėti ant grindų rankinės – liksi neturtingas.
* Jei pametei vestuvių žiedą, laukia skyrybos.
* Jei netvarkingai sustatai batus, nesiseks vedybinis gyvenimas.
* Jei išpili druską, namie bus barnių.
* Nedėkite duonos padu į viršų – nebeturėsite net duonos.
Prietarai, esą nešantys laimę:
* Jei niežti kairę ranką – gausi pinigų.
* Jei niežti dešinę ranką – sveikinsies.
* Laiptais visada reikia pradėti lipti kaire koja – tai neša laimę.
* Jei batus pradėsite autis nuo kairės kojos, niekada neskaudės dantų.
* Radai plunksną – pakelk. Ji tau atneš laimę.
* Ant tavęs nutūpė boružė – aplankys sėkmė.
* Rasta pasaga žmogui neša laimę, o pakabinta virš durų apsaugo namus.
* Jei ant kelio radai centą ar kitą pinigą, sulauksi pasisekimo.
* Jei ant jūsų namo susisuko lizdą kregždutė, gaisro nebus.
* Pamatę krentančią žvaigždę sugalvokite norą – išsipildys.
* Šukės laimę neša.
* Rastas keturlapis dobilas ar penkialapis alyvos žiedas išpildo norus.
* Jei skinsi ramunės žiedlapius ir klausi: myli ar ne, paskutinis lapelis tai ir atskleis.
