„Privatumas yra suprantamas skirtingai: vieniems tai laikas sau, kitiems – savaitgalio planų neatskleidimas kolegoms ar anonimiškumo jausmas žmonių būryje. Tačiau to pasiekti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Net dešimtadalis lietuvių mano net neturintys teisės prašyti namiškių pabūti vieni.
Nors 77 proc. apklaustųjų teigia, kad būtent privatumas suteikia jiems asmeninę laimę“, – apie tyrimo rezultatus kalba IKEA interjero dizainerių vadovė Eimantė Nemanė. Ji sako, kad daugiau nei pusė apklaustųjų dėl privatumo stokos jaučia nusivylimą. Šiek tiek mažiau jų patiria nerimą. Tačiau dizainerė įsitikinusi – turint erdvės ir laiko sau namuose, gyvenimo kokybė pagerėja.
Su tuo sutinka ir G.Martirosian, pabrėždama, kad visi turime teisę į privatumą ir patys galime spręsti, kokias ribas jam nubrėžti. Žinomų žmonių gyvenimas neretai atsiduria tarsi po padidinamuoju stiklu, todėl jai artimieji ir namai yra saugumo zona, kurioje jaučiuosi savimi ir šią gyvenimo dalį ypač saugo.
„Turėjo praeiti daug metų ir visko įvykti, kol supratau – už nieką niekam neprivalau atsiskaityti. Taip išmokau drąsiai sakyti žodį „ne“. Esu įsitikinusi: laimė ir meilė mėgsta tylą. Kas vyksta mūsų pačių susikurtoje privačioje erdvėje, yra svarbiausias dalykas, kurį nebūtinai turime skelbti visam likusiam pasauliui“, – sako G.Martirosian.
Apsaugo nuo įtampos
Tyrimas atskleidė, kad lietuviams privatumas pirmiausia reikalingas dėmesiui sutelkti (78 proc.), pramogauti (53 proc.), pailsėti (51 proc.) ir atsigauti nuo patiriamos įtampos (47 proc.). O visa tai susikuriant namuose, anot E.Nemanės, užsimezga santykiai su pačiu savimi: erdvė, kurioje gyvename, yra ne tik vieta, bet ir jausmas.
Dizainerei antrina ir G.Martirosian, teigdama, kad namai yra visapusiško poilsio vieta. Juose jaukumas ir interjeras ramina, nejaukia minčių, leidžia susikaupti.
„Mano namuose nuolat dega žvakės, groja patefonas, juose gausu augalų ir neryškaus šilto apšvietimo. Kai išlendu iš spalvingo darbinio šurmulio ir užkulisių, tas privačias akimirkas kartais tiesiog norisi praleisti jaukiai įsisupus į antklodę tyloje“, – pasakoja ji.
Privatumas namuose yra didelė vertybė, tačiau jo pasiekti šiuolaikiniame pasaulyje tampa sunkiau. Tyrimas rodo – vis daugiau žmonių susiduria su erdvės trūkumu, tad namų pritaikymas skirtingiems poreikiams tampa iššūkiu.
Milžiniškų namų nereikia – pakanka planuoti erdvę
Privatumo iššūkiai, su kuriais susiduria lietuviai namuose, yra įvairūs. Ieškodami laiko ir erdvės sau, ketvirtadalis apklaustųjų turi rūpintis kitais, todėl negali atsiriboti. Be to, daugiau nei pusė mažus vaikus auginančių tėvų namuose stokoja privatumo ir galimybės pabūti vieniems.
Beveik penktadalis lietuvių pastebi, kad patenkinti privatumo poreikius trukdo skirtingas šeimos narių supratimas, kas yra laikas sau, ir pinigų trūkumas. Dalis apklaustųjų sako, kad kartu gyvenantys negerbia jų privatumo poreikio (14 proc.), kitiems tikras iššūkis yra kaimynų keliamas triukšmas. Lietuvos gyventojų laiko ir erdvės sau trūkumą riboja ir namų dydis (15 proc.).
„Siekiant privatumo mažuose namuose, kuriuose gyvena visa šeima, svarbiausia sutarti, kada yra tokios akimirkos, kai kiekvienas šeimos narys gali gauti minutėlę pertraukos. Kitas žingsnis, net mažose erdvėse siūlau sukurti erdves, kurios skirtos tik tam asmeniui ir niekam daugiau – lentynos, kampeliai namuose, kuriuose gali laikyti savo asmeninius daiktus, žinant, kad niekas jų nelies, sukuria saugumo ir privatumo jausmą“, – pataria E.Nemanė ir dalinasi trimis pirmaisiais žingsniais siekiant daugiau privatumo namuose.
