Anot A.Kriščiūno, projekto „Happy 365“ idėja – labai paprasta. „Naujų metų dieną sugalvojau sau iššūkį – kiekvieną dieną eiti į gatvę, prašyti žmonių, kad jie nusifotografuotų ir atsakytų į klausimą, kas juos gyvenime daro laimingus. Tai iššūkis, nes kalbinti nepažįstamus žmones, įtikinti juos fotografuotis, prašyti, kad atsakytų nebanaliai, man gana sudėtinga. Be to, noriu, kad žmonės pamatytų, jog laimė gali būti visiškai šalia, arba galima kažką pakeisti, kad ją pasiektume“, – Žmonės.lt sakė A.Krisčiūnas.
Savo sutiktų herojų nuotraukas ir aprašymus – jų samprotavimus apie laimę – fotografas publikuoja internete. Kartais po vieną perdien, kartais – daugiau. Projekto veikėjus pasirenka neatsitiktinai: „Manau, kad žmogaus išvaizda apie jį šiek tiek atskleidžia. Pirmiausia ieškau tokio žmogaus, kuris savo išore kažkuo nustebintų, o vėliau jau tikiuosi, kad galės nustebinti ir vidumi.“
A.Krisčiūnas jau spėjo sužinoti laimės receptų iš Brazilijos, Suomijos, Vokietijos, Ispanijos, Bulgarijos, Slovakijos ir Lietuvos. Šioje galerijoje – keli „Happy 365“ herojai, o nuotraukų aprašuose – jų laimės suvokimas.
A.Kriščiūnas neslepia: tam, kad išdrįstų prieiti prie nepažįstamojo, jam reikėjo sukaupti drąsos. „Pirmą dieną prieiti prie žmogaus ir imti jį kalbinti man prilygo didžiausiam siaubui. Įsivaizduokite, prieini prie nepažįstamo, pristoji, prašinėji fotografuotis ir dar atsakyti į kažkokį klausimą, o kartais viskas vyksta net ir svetima kalba, pavyzdžiui, ispaniškai. Nelengva... – tikina. – Esu intravertas. Man norisi sėdėti užsidarius ir bendrauti su savimi. Bet gyvenimas priverčia bendrauti – juk aš fotografas. Kurdamas šį projektą jaučiu, kaip viduje atsipalaiduoja kažkokia spyruoklė. Darosi lengviau, paprasčiau.“
Ir nors panašios tematikos projektų internete galima surasti ne vieną, A.Krisčiūnas nė neketina skelbtis sukūręs naujovę: „Nemanau, kad padariau kažkokią naujovę. Neišradau dviračio. Visų pirma tai dariau dėl savęs, kad pats save geriau suprasčiau. Kad rasčiau laimės receptą, nes išgyvenu tam tikrą egzistencinę krizę. Noriu susivokti.“
Laimė – šalia
Vos per mėnesį A.Kriščiūnas jau priartėjo prie atsakymo, koks tas laimės receptas. Nors susimąstyti jį priverčia anaiptol ne visi išgirsti atsakymai, dalį jų įsiminė ilgam.
„Dažniausiai žmonės atsako paprastai – laimingus juos daro šeima, pinigai. Tačiau kartais atsakymai net labai nustebina. Pavyzdžiui, turtingas muzikos prodiuseris – storas, su auksine grandine ant kaklo, gyvenantis didžiuliame name su baseinu, turintis du prabangius automobilius – sakė, kad jį laimingu daro žinojimas, kad Dievas jį myli, kad jis yra Dievo sūnus, kad Dievas jį nukreipia teisinga linkme. Gal valandą jis man apie tai pasakojo“, – prisimena A.Kriščiūnas.
Įspūdį paliko ir kitas herojus: „Jachtų uoste sutiktas 53-ejų vokietis, buvęs tabako fabriko vadovas, prieš metus metė darbą, pardavė namus ir nusipirko jachtą. Dabar jis tiesiog keliauja po pasaulį negalvodamas, nei kur plaukia, nei kur apsistos – jokio konkretaus plano. Jis tiesiog gyvena šia diena ir džiaugiasi, kad pagaliau tai įgyvendino. Jam nelabai rūpi, kas bus rytoj, kur jo gyvenimas baigsis – tai yra jo laimė.“
O kartais tie, kurie, rodos, turėtų liūdėti, laimės pamokyti galėtų geriau nei kas kitas: „Mane nustebino moteris, kuri nuo dvejų metų nevaikšto – susirgo kažkokia liga. Dabar jai 25-eri, ji sėdi vėžimėlyje, bet sako, kad yra absoliučiai laiminga, nes gali save realizuoti. Ji yra verslo konsultantė, ruošia Europos Sąjungos projektus. Ji laiminga, nes daro, ką nori daryti, ir jos darbas nėra „lievas“ – ne kiekvienas tokį gali padaryti.“
Ar buvo taip, kad patikęs žmogus A.Kriščiūnui atsakytų? Menininkas neslepia – neišvengė ir nemalonių situacijų. Bet tam suranda paaiškinimą. „Supratau, kad tada neteisingai pasirinkau žmones. Ėjau prie žmonių, kurie buvo neįdomūs net išoriškai. Pakalbinau, pavyzdžiui, vokietę mokytoją. Ji atsakė gana banaliai, galvojau, nelabai ir įdomu. Paskui ji priėjo ir pasakė, kad persigalvojo – nebenori, kad apie ją rašyčiau. O ką daryti? Nemalonu, bet nieko tokio. Net ir tokie dalykai grūdina, padeda suprasti save patį, perlipti asmeninius barjerus“, – svarsto fotografas.
Norėtų išleisti knygą
Baigiantis metams A.Kriščiūnas norėtų išleisti knygą. Joje sugultų visų 365 herojų, esamų ir būsimų, pasakojimai apie laimę ir nuotraukos. Sako, atspausdinus projekto išliekamoji vertė būtų daug didesnė, o ką nors gal ir pradžiugintų.
„Turiu mintį metų gale išleisti fotoalbumą, knygą. Tačiau tam reikia rasti rėmėjų. Norėčiau, kad tai išliktų ilgiau nei tik internete. Kai žmonės jaustųsi nekaip, liūdni, galėtų atsiversti tą knygą ir pamatyti, kad laimė yra ne pinigai, ne automobiliai ar kažkas kito. Galbūt laimė visai šalia tavęs? Manau, tokie dalykai yra ne tik įdomūs paskaityti. Jie gali paskatinti žmones giliau apmąstyti savo gyvenimą, jo vertę.“, – svarsto menininkas.
Daugiau „HAPPY 365“ herojų ir jų laimės receptų galite pamatyti ČIA.
