A.Mockaus įsitikinimu, ypatingu psichologiniu išbandymu žmonėms tapo antrasis karantinas: daugelis pavargo ir nuo pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir nuo juos nuolat kamuojančio lėtinio streso.
„Dalykų, kurie teiktų malonumą, džiaugsmą, būtų geros nuotaikos šaltinis, ženkliai sumažėjo: nebeliko kelionių, koncertų, pramogų, gyvo bendravimo, todėl dabar jaučiamas nuovargis, apatija, kai kurie mano pacientai nebeskiria laiko savo išvaizdai, pamiršta fizinį aktyvumą“, – teigia psichologas. Jis sako, kad tokiais atvejais, didelė pagalba sau būtų dienos režimo susikūrimas. Pasak specialisto, rutina suteikia saugumo, aiškumo jausmą, kuris padeda suvaldyti vidinį chaosą, padeda „neišsibarstyti“. Taip pat puiki priemonė, padėsianti numalšinti įtampą – savo elgesio stebėjimas ir, žinoma, mėgstama veikla.
Savo elgesio pažinimas – svarbus faktorius
Anot A. Mockaus, savimi rūpintis ir stiprinti atsparumą stresui reikia kasdien, ir ši taisyklė, pasak psichologo, galioja ne tik karantino laikotarpiu.
„Svarbu žinoti, kad kasdienės pastangos bendrauti, fizinis aktyvumas, rūpinimasis savimi, atsipalaidavimo pratimai, meditacija, miego, poilsio režimas, jeigu reikia ir konsultacija su specialistu, padeda save įgalinti ir suprasti, kad didelė dalis savijautos priklauso ir nuo asmeninių pastangų, todėl svarbu išmokti nepasiduoti aplinkos poveikiui“, – pasakoja jis.
O tai padaryti, pasak specialisto, padeda savo elgesio atpažinimas. Psichologas sako, kad būdami tam tikroje būsenoje, pasaulį pradedame matyti per filtrą: pavyzdžiui, jeigu esame blogos nuotaikos, atrodo, kad viskas aplinkui yra blogai. Tačiau tokią būseną, A. Mockaus teigimu, sąmoningai įdedamomis pastangomis galime pakeisti, todėl tam tikrose situacijose svarbu save „pagauti“, pasakyti „stop“ ir pagalvoti – ar veiksmas, kurio noriu imtis man padės geriau jaustis, ar visgi pablogins savijautą.
„Kai sau pasakai „stop“ prasideda pasirinkimo momentas. Pagavus save tokioje situacijoje reikia pagalvoti, ar dejavimas, piktų komentarų rašymas tikrai padės jaustis geriau, o gal galiu pasirinkti padaryti kažką kito, kas mane nudžiugins? Žinoma, ne visiems tai padaryti pavyksta iš karto, nes savistabą reikia ugdyti: vieniems padeda savipagalbos knygų skaitymas, gilinimasis į save, kitiems – meditacija“, – pasakoja jis.
Anot psichologo, toks savęs stebėjimas ir asmeniniai pasirinkimai lemia bendrą nuotaiką ir savijautą: – „Savęs pažinimas ir savo elgesio keitimas iš destruktyvaus į pozityvesnį padeda gerai jaustis, o kas konkrečiai nudžiugintų kiekvieną žmogų yra labai individualu: gal tai bus skanaus pyrago gabalėlis, pasivaikščiojimas, o gal paprasčiausias pokalbis“.
Malonūs užsiėmimai kuria atsparumą stresui
Dar vienas puikus būdas nuotaikai pagerinti ir stresui sumažinti yra malonūs užsiėmimai: atsiranda nemažai žmonių, kurie per karantiną iš naujo atrado ir savo primirštus hobius, kuriems per nesibaigiančius darbus ir nuolatinį skubėjimą laiko iki pandemijos beveik neberasdavo. Žmonės šiuo metu aktyviai domisi ir muzika, namuose užsiiminėja tapyba, fotografija.
Ir nors muzika, tapyba – puikiai pažįstami atsipalaidavimo būdai, gerų emocijų atnešti gali ir fotografija, mat ji ne tik suteikia estetinį pasitenkinimą, bet taip pat veikia ir kaip meditacija. Ją atrasti šiuo metu yra labai nesudėtinga, nes tam, kad užfiksuotumėte itin aukštos kokybės nuotraukas, visiškai nereikia brangios įrangos – profesionalu pasijausti padės ir išmanaus telefono kamera. Pavyzdžiui, bendrovė „Samsung“ nesenai pristatė naująjį „Galaxy S21 Ultra“ telefoną, kurio pagrindinis kameros objektyvas pasaulį fiksuoja 108 MP raiška. Šis telefonas puikiai fotografuoja ir naktiniu režimu, todėl kokybiškas nuotraukas galima užfiksuoti net ir prasto apšvietimo sąlygomis. Vakarais išėjus pasivaikščioti, tereikia nepamiršti su savimi pasiimti išmanaus telefono. Magiškų žiemos vaizdų fiksavimas gali tapti ir vienu iš meditacijos būdų: užsiimdami fotografija ne tik pakvėpuosite grynu oru, „išsivalysite“ mintis, bet ir savo nuotraukų galeriją papildysite akį traukiančiomis nuotraukomis.
Psichologas pabrėžia, kad širdžiai malonios veiklos ne tik puikus būdas kasdienybei paįvairinti, bet ir stresui sumažinti. „Žmonės net ir dabar turi galvoti ne apie tai, kaip išgyventi, o kaip gyventi, todėl būtina susirasti veiklos, kuri džiugintų. Maloni kūrybinė veikla suteikia teigiamų išgyvenimų, sukuria savirealizacijos jausmą, padeda kovoti su nerimu, netgi kuria atsparumą stresui“, – teigia psichologas A. Mockus.
