Juokavimas teigiamai veikia mūsų psichikos sveikatą, juoko metu išsiskiria serotoninas (laimės hormonas), kuris apsaugo mus nuo depresijos, taip pat didėja imuninetas – atsparumas įvairioms ligoms. Tačiau, nepaisant to, kad yra tiek daug teigiamų juoko savybių ir tą dieną „leidžiama“ meluoti, reikia turėti omenyje keletą dalykų.
Prieš sugalvodami pokštą pamąstykite, koks yra tas žmogus, kurį norite apgauti, ar jis turi humoro jausmą. Niekada nereikia „perlenkti lazdos“, nes mums pokštas gali sukelti juoką, o kitam žmogui – baimę, išgąstį ar kitokius nemalonius jausmus. Nereikia juokauti tą dieną ( ir bet kurią kitą dieną) su tais žmonėmis, kurie nekenčia pokštų ir staigmenų, nes yra didelė tikimybė įsigyti sau priešą. Neretai, dėl neapgalvotų juokų, neatsižvelgimo į kito jausmus, sutrinka santykiai, kyla pykčiai, konfliktai, kivirčai. Todėl būtina įvertinti, ar juokų diena nevirs pykčių ir nesusipratimų diena.
Visi mes stengiamės, kad niekam nepavyktų mūsų apgauti, taip prarasdami dalį malonumo – juk taip smagu pasijuokti iš nekalto, smagaus, puikiai pavykusio pokšto.
Jei pats suvoki, kad esi apgautas, ir tas pokštas sukelia teigiamų emocijų, kodėl gi nepasijuokus kartu! Bet jei juokelis įžeidė, pašiepė, reikėtų skriaudikui apie tai pasakyti – taip apsaugant save nuo to, kad ateityje tai nepasikartotų.
Kalbant apie piktus juokus – kai pranešama apie artimo žmogaus mirtį ar kitą nelaimę, tokių dalykų aš pokštais nevadinu. Tai pasityčiojimas. Neretai tokius juokus laido žmonės, prikaupę savyje pykčio ar pagiežos, todėl žiauriai pajuokavus ir sukėlus kitam negatyvių jausmų puokštę, „skriaudikas“ pasikrauna energijos, išleidžią į išorę savąsias emocijas. Tai gali būti kaip keršto elementas, tačiau dažniausiai tie, kurie juokauja, neatsižvelgdami į kito žmogaus jaumus, tokią elgesio strategiją naudoja ir gyvenime, bet kurią kitą metų dieną.
Be jokios abejonės, lengviausia pokštais patiki vaikai. O suaugusieji stengiasi išlikti budrūs, ypač balandžio 1-ąją. Dauguma žmonių nuo pat ryto jaučia šiokią tokią įtampą ir būna pasiruošę apgavystėms – abejoja dėl kiekvieno aplinkinių ištarto įtartino sakinio. Visi mes stengiamės, kad niekam nepavyktų mūsų apgauti, taip prarasdami dalį malonumo – juk taip smagu pasijuokti iš nekalto, smagaus, puikiai pavykusio pokšto.
Marija Vaštakė dirba Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centre, www.psichologo-konsultacija.lt
