Kai atsakau jam, kad bendrauju, jis kaltina, kad bendrauju su savo buhaltere ir kitais kolegomis, tik ne su juo, todėl esu jam paskutinėje vietoje. Man jis yra brangus draugas, todėl jam atrašau, kad jis yra pirmoje vietoje, tačiau gaunu atsakymą: „Iš antro galo“. Tokių pranešimų – „ko nebendrauji?“ – gaunu dešimtimis ir kas dieną, nesuprantu, kaip turėčiau elgtis. Ar jis iš tiesų jaučia per menką mano dėmesį? Tai kodėl tada jis negali skirti laiko susitikimui? Kodėl kelia pavydo scenas mano kolegoms? Jaučiuosi siaubingai ir nesuprantu, ką daryti. Būsiu dėkingas, jei patarsite. Pagarbiai, Justinas
Jūsų draugas neturi laiko trumpam telefoniniam pokalbiui ar susitikimui su jumis, bet skiria nemažai energijos rašydamas jums po 10 pranešimų per dieną, domėdamasis, su kuo bendraujate ir siuntinėdamas jums elektroninius laiškus. Taigi, visi faktai rodo, kad draugas visgi turi laiko, kurį „skiria“ jums, ir jis yra ne toks jau mažas. Deja, tokio bendravimo tikrai nepavadinsi sveika draugyste.
Draugo elgesys – beveik vadovėlinis pasyviai agresyvaus elgesio pavyzdys, kai agresija yra išreiškiama ne tiesiogiai, t.y. aiškiai išsakant savo pyktį kitam žmogui, o bandoma sukelti šiuos nemalonius jausmus kitam („puolamam“) – dažniausiai pyktį, kaltę, nuoskaudą.
Draugas tikrai numano, kaip jūs jaučiatės. Jis nori, kad apie jį galvotumėte, laužytumėte galvą, kas gi čia vyksta. Tiesą sakant, jam tai puikiai pavyko.
Atsakymas į klausimą, kodėl gi draugas taip elgiasi, gana paprastas – kad gautų naudos sau, per jus galėdamas išreikšti tas emocijas, kurių pats išgyventi nenori, vengia. Jis egoistiškai nusimeta nuo savęs emocinę naštą: „štai draugas tegu nervinasi, ir man bus ne taip niūru gyventi...“ Šis žmogus nekalba tiesiai apie tai, kaip jis jaučiasi, ir ko jis nori.
Beje, draugas tikrai numano, kaip jūs jaučiatės. Jis nori, kad jūs susirūpintumėte, apie jį galvotumėte, svarstytumėte, laužytumėte galvą, kas gi čia vyksta ir kodėl. Tiesą sakant, jam tai puikiai pavyko – jūs netgi parašėte man. Greičiausiai toks elgesys yra jo kerštas už tai, kad jam trūko jūsų dėmesio. Jis siekia, kad jums būtų nemalonu, kad pasijaustumėte taip, kaip jautėsi jis – atstumtas, apleistas ir pan. Žinoma, toks elgesio būdas yra labai vaikiškas ir visiškai nekonstruktyvus.
Svarbiausi šioje situacijoje, manau, yra jūsų paties jausmai ir elgesys, t.y. kas vyksta jūsų viduje ir ką jūs galite keisti, kad jaustumėtės geriau. Savo laiške rašote, kad draugas yra labai „brangus“, tačiau iš to, kaip aprašote jūsų santykį, tokios draugystės niekaip kitaip nepavadinsi kaip toksiška.
Tikra draugystė remiasi tarpusavio supratimu, palaikymu ir bendradarbiavimu, o jų šiame santykyje nelabai galima įžvelgti. Visiškai natūralu, kad draugystėje kartais iškyla konfliktų, pykčių, nesusipratimų, tačiau draugai apie tai kalbasi. Tuo tarpu jūsų ryšys nėra atviras ir nuoširdus: turėtumėte jausti pyktį ar būti nusivylęs draugu, bet jūs ir toliau bandote jam įrodinėti, koks jis yra jums „brangus“, ir neišreiškiate to, ką iš tikrųjų jaučiate.
Jūsų draugas taipogi elgiasi nenuoširdžiai. Greičiausiai jis jaučiasi įskaudintas, jog kažkuriuo metu, kai jam jūsų labai reikėjo, jūs nebuvote šalia, tačiau tiesiai apie tai nekalba, o rodo veiksmu: neatsako į skambučius, visaip jus vaiko, kad dar labiau pasistengtumėte, t.y. „pučiasi“ ir demonstruoja savo galią.
Pagalvokite, Justinai, kuo jums dabar yra brangi ši draugystė? Ką iš jos pasisėmėte per pastaruosius dvejus metus be patirtų nemalonių jausmų? Galbūt jus ir šį žmogų sieja tik ilga bendra patirtis, malonūs prisiminimai? Gyvenimas yra šiandien, „čia ir dabar“. Jei toks santykis, koks yra dabar, jūsų nebetenkina, jį reikia keisti.
Manau, jūs pats galite daryti konkrečius žingsnius, kad šis žaidimas nebesitęstų, t.y. nebepalaikyti tokio destruktyvaus draugo elgesio. Jei bent vienas iškrenta iš žaidimo, jis tiesiog nebevyksta. Juk akivaizdu, kad „draugystė“ tokiu būdu, kokiu ji vyksta dabar, nelabai įmanoma.
Juk akivaizdu, kad „draugystė“ tokiu būdu, kokiu ji vyksta dabar, nelabai įmanoma.
Verta pagalvoti, kodėl toks žmogus yra jūsų gyvenime, juk draugus renkamės pagal asmeninę savivertę. Iš to kaip reaguojate į draugo elgesį, atrodo, kad jūsų paties savęs vertinimas yra gana žemas, nesijaučiate pakankamai tvirtai ir ramiai, kad galėtumėte drąsiai ir atvirai pasakyti: „Žinai, man jau nusibodo šis žaidimas. Pasikalbėkim atvirai apie tai, kas čia vyksta, o jei neturi tam laiko, tau, ko gero, mūsų draugystė nėra svarbi, tad nėra reikalo mums toliau bendrauti kaip draugams.“
Jei atvirai pasikalbėti su draugu neišeitų arba toks pokalbis neduotų jokių rezultatų – draugas nepripažintų savo nebrandaus elgesio, jo elgesys nepasikeistų – galbūt geriau tokia draugyste nebegadinti sau gyvenimo.
Taigi, Justinai, linkiu labiau pasitikėti savimi, daugiau dėmesio skirti saviems poreikiams ir jausmams ir nebesukti sau galvos dėl žmonių, kurie į jūsų gyvenimą išpila savo nuodus. Sėkmės.
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
