Šią vasarą dukrytės tėtis atvažiavo su savo mažais vaikais aplankyti sesės (mes taip vadinam seses ir broliuką). Sužinojęs tai mano dabartinis vyras (mes nesam susituokę) su kuriuo gyvenu, tiesiog pasiuto ir pareikalavo, kad jie čia daugiau nebesilankytų. Kaip man jam paaiškinti, kad jis suprastų, jog tokie susitikimai mano vaikui yra būtini. Kokių taisyklių turėtumėm laikytis, kad nesugriūtų mūsų santykiai. Dėkoju. Pagarbiai, mama Giedrė
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Sveika, Giedre. Pavydas dažnai tampa artimų santykių palydovas, neretai stipriai apsunkinantis bendravimą, skaudinantis ir žalojantis visus su juo susijusius. O tai, apie ką rašai, kaip tik ir yra akivaizdžios tavo partnerio pavydo apraiškos.
Blogiausia, gyvenant su pavydžiu partneriu – ne pats jausmas, bet tai, kad apimtas pavydo žmogus nereaguoja į racionalią kalbą ir logiškus argumentus. Gali kiek nori aiškinti savo draugui, kad buvęs vyras tavo gyvenime yra tik dėl dukros, tačiau jam vis viena atrodys, kad jus vis dar sieja kažkokie, tik jo paties įsivaizduojami meilės ryšiai. Nesvarbu kiek įrodymų pateiktumei, jis greičiausiai vis tiek turės savus, klaidingus įsitikinimus.
Tikrai ne taip retai žmonės slapta bijo prarasti savo mylimą partnerį ir tai yra natūralu. Neįkyrus pavydas paglosto partnerio savimeilę, nes parodo, kad juo domisi, jis yra svarbus, t. y. sveikas pavydas yra pozityvus ženklas, nes patvirtina meilę partneriui ir pakursto ugnelę. Visgi kartais pavydas ima griauti santykius, nes abejonė pavirsta baime ir agresija partnerio atžvilgiu.
Neretai vyrui priimti kitą moters vyrą – nors ir vyrą iš jos praeities – yra didžiulis iššūkis. Tam, kad vyras ramiai ir be baimės galėtų bendrauti ir dalintis savo moters dėmesiu ir laiku, jis turėtų būti emociškai saugus, brandus ir išmintingas, nežvelgti į savo partnerę kaip daiktą, objektą jo poreikių patenkinimui ar mamą, kurią iš jo gali atimti kažkas kitas.
Vyras turėtų jausti savo vertę ir pasitikėti savimi, jausti, kad jo partnerė tikrai jį myli ir pasirinko būtent jį. Jei tokio jausmo nėra, moteris čia nebūtinai yra kalta, o dažniausiai su ja tai neturi nieko bendra. Na, nebent ta moteris akivaizdžiai flirtuoja, koketuoja, dalinasi savo asmeninio ir intymaus gyvenimo detalėmis su kitu vyru (jei tik jis nėra tiesiog jos labai artimas draugas).
Visgi tai yra ir vyro namai, ir jei jis nejaukiai jaučiasi, galite susitarti, kad buvęs vyras su vaikais bendrautų ne čia.
Tuo tarpu pavyduolis, stokodamas savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi, siaubingai bijo būti paliktas. Todėl nori valdyti kitą – jo emocijas, laiką, dėmesį – kurių nori tik sau. Pavyduolis siekia išskirtinių teisių į partnerės meilę.
Manydamas, jog partnerės bendravimas ir jos šilti jausmai kam nors kitam, reiškia, kad ji „negali pilnai mylėti manęs“, jis yra kaip vaikas, kuriam tam tikru raidos etapu labai sunku ir skausminga dalintis mamos meilę su kuo nors kitu.
Kaip ir minėjau, pavyduliautojo nelabai ir įtikinsi ar išaiškinsi jam, kad pagrindo jo pavydui tikrai nėra. Jei jis turi gilią baimę ir atitinkamus įsitikinimus, jis jų ir laikysis. Pabandyti, žinoma, galima: užtikrinti, kad mylite tik jį ir jis yra svarbiausias vyras jūsų gyvenime.
Kokių gi taisyklių laikytis, kad toliau nepiltumėte žibalo į ugnį? Galbūt visai nebūtinai dukrelės susitikimai su tėčiu turi vykti jūsų namuose. Visgi tai yra ir vyro namai, ir jei jis nejaukiai jaučiasi, galite susitarti, kad buvęs vyras su vaikais bendrautų ne čia.
Visgi ir tai gali nepadėti. Galbūt vertėtų apsvarstyti giliau šį klausimą.
Pradėti reikėtų nuo jautriausios šio „Gordijaus mazgo“ vietos – tavo dukros. Svarbiausia – apsaugoti jos interesus ir gerovę. Mergaitė ir taip jau patyrė skyrybų šoką (nesvarbu kiek laiko praėjo, skyrybos visada palieka žymę vaikų psichikoje). Todėl papildomai traumuoti vaiką ir apriboti jos ir taip menkas galimybes bendrauti su tėčiu, nederėtų. Tai gali būti atspirties taškas tolimesniems tavo pasirinkimams.
Dvi išeitys
Pirmoji, sudėtingesnė, reikalaujanti ne vien tavo pastangų – paskatinti tavo dabartinį draugą pradėti tvarkytis su pavydo ir pykčio priepuoliais. Tai būtų naudinga jums abiems: tau bus lengviau gyventi su ne tokiu pavydžiu žmogumi, jam tai bus būdas asmeniškai tobulėti ir tapti brandesniu žmogumi. Spėju, kad ši situacija nėra vienintelė, kuomet jo pavydas išsiveržia arba dar nebuvo kitų progų tam pasimatyti. Greičiausiai bus ir kitų, tavo pačios mažiau pastebimų aspektų, kai pasijusi nejaukiai dėl dabartinio draugo pavyduliavimo. Kaip tvarkytis su jo paties problema – tai jau jo paties reikalas. Jei jis pats norės, ras būdų kaip dirbti su savimi.
Kitas, ne toks palankus tau kelias (o gal ir atvirkščiai, labai palankus) – nutraukti santykius su pavydžiu draugu. Skamba drastiškai, žinau. Pagalvok, jei jūsų santykiai tęsis ir peraugs į santuoką, nuolat jausi šalia savęs „tiksinčią pavydo bombą“. Ar tai bus tavo buvęs vyras ar draugiškas bendradarbis, ar tiesiog vyriškos lyties draugas, jausi nuolatinę įtampą dėl savo partnerio pykčio ir pavydo. Jei su tuo reiks gyventi ilgus metus, ar norėtum? Ar galėsi visada apsaugoti nuo tų protrūkių savo dukrą?
Pasikalbėk su dabartiniu vyru. Jei jam svarbūs jūsų santykiai, vyras supras, kad turi keisti šią savo charakterio ydą. Jei reikia, pasikonsultuokite su porų specialistu, kuris galėtų būti moderatorius šioje nelengvoje situacijoje. Tikiuosi, Giedre, kad rasi teisingą sprendimą. Sėkmės!
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
