Po vestuvių draugė pasisiūlė jam padėti išsiskirti su jo žmona (mano draugė dirba skyrybų centre). Pradėjo bendrauti apie jo problemas skyrybų klausimais. Bet paskui pradėjo ir apie savo gyvenimą pasakoti. Ir pasakė, kad jį sapnavo, kad jie mylėjosi ir jam tai parašė. Kam reikėjo jam rašyt, juk galima buvo nesakyti? Nebežinau, kaip man elgtis. Gaila tų 10 metų. Tomas
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Sveikas, Tomai. Suprantu, koks jautiesi įskaudintas, pažemintas ir nusivylęs, ypač, kai tau taip sunku pasitikėti kitais, ir kaip rašai, visus dešimt metų priežasties abejoti pasirinktu žmogumi nebuvo. Visgi tas nepasitikėjimas ir galėjo kišti koją. Stiprus nepasitikėjimas kitais arba kitaip tariant, nuolatinis nesaugumo jausmas, lyg šiandieninių orų drėgmė persmelkia iki kaulų smegenų, iki pačios mūsų esybės gelmės, ir net akimirksniui neleidžia išjungti budrumo.
Labai tikėtina, kad nuolat jaučiamą nepasitikėjimą bei nesaugumą, net pats to nenorėdamas (nesąmoningai), perkėlei ir į santykius su drauge – galbūt per tuos dešimt metų taip jos ir neprisileidai, neatsidavei iki galo, žvelgei į jūsų santykius su atsarga, netikrumu.
Tikrai jokiam vyrui nebūtų malonu girdėti, kad jo draugė svajoja permiegoti su kitu, kaip naktimis apie tai sapnuoja ir dar visiškai atvirai jam apie tai sako. Tu nerašai, kaip apie viską sužinojai, tik kad girdėjai jų pokalbį apie vienos nakties nuotykį.
Štai čia ir kyla labai svarbus klausimas: kodėl ji tai sako tau girdint, vietoje to, kad imtų ir slapčia įgyvendintų savo fantaziją?
Akivaizdu, kad ji norėjo, kad tu apie tai žinotum ir dar su visomis smulkmenomis, tarsi sąmoningai bandytų tave įžeisti, pažeminti ir įgelti į pačią skaudžiausią vietą. Toks atviras kalbėjimas apie savo geidulius kitam vyrui, gali būti įskaudintos, stipriai įpykusios moters šauksmas arba kerštas, siekiant nubausti ir priversti tave kankintis, ką jai tikrai pavyko padaryti.
Taigi, toks jos elgesys labiau primena iššūkį ar demonstratyvų veiksmą, tikintis išprovokuoti tavo reakciją nei ketinimą iš tikrųjų taip pasielgti. Jei moteris tikrai labai norėtų užmegzti romaną su tuo vyru, vargu ar būtų tau sakiusi, nebent tu gyventum su psichopate, kuri nejaučia jokių skrupulų ir atvirai iš tavęs šaiposi ir niekina...
Jei moteris tikrai labai norėtų užmegzti romaną su tuo vyru, vargu ar būtų tau sakiusi, nebent tu gyventum su psichopate, kuri atvirai tave niekina...
Kodėl ji taip pyksta ir už ką baudžia, tik tu vienas ir gali žinoti. Priemonės ir būdai tikrai drastiški, tačiau kartais įskaudinta moteris tampa labai žiauri.
Yra moterų, atkreipiančių vyro dėmesį į joms svarbius dalykus tiesiogiai, pavyzdžiui: „Žinai, man mūsų santykiuose netinka tas ir anas, pasikalbėkime apie tai.“
Yra darančių tai užuominomis: „Kaip būtų puiku, jeigu būtų tas ir anas.“ Arba: „O mano draugės šeimoje jie daro šitaip.“ Gali būti, kad tokių bandymų buvo ne vienas, tačiau jie buvo neišgirsti, o tuomet draugė pasirinko būdą, kuris garantuotai priverstų atkreipti tavo dėmesį ir pažadintų iš santykių rutinos.
Galiausiai, įmanoma versija, kad tavo draugė seniai nori su tavimi išsiskirti, tačiau pati bijo imtis iniciatyvos ir taip elgiasi tikėdamasi, kad vieną dieną tavo kantrybė trūks ir pats ją paliksi, taip likdamas atsakingas už santykių nutraukimą. Tačiau visa tai – tik spėlionės.
Jei skaitai mano atsakymus, turbūt žinai, – kaip tau elgtis, patarti negaliu. Turėtum pats nuspręsti, ko nori (ar nebenori) iš dabartinių santykių. Akivaizdu, kad taip kaip lyg šiol būti nebegali: kažkas iš esmės jūsų santykiuose turėtų pasikeisti – abu sąmoningai turėtumėte stengtis vienas kitą suprasti, atvirai išsikalbėti ir nustoti skaudinti.
Geriausia, į kiekvieną nesėkmę žvelgti ne vien kaip į nesėkmę, bet ir į pamoką, galimybę keistis.
Manau, nereiktų „nurašyti“ tų dešimties kartu praleistų metų, net jei neliktumėte pora. Pažvelk atgal, nejau nėra gerų, džiuginančių, šildančių prisiminimų iš kartu praleisto laiko?
Juk kažkas judu siejo tą dešimtmetį... O jei tokių akimirkų nerandi, vertėtų susimąstyti: kodėl tiek laiko buvai santykiuose, kuriais nesidžiaugei? Kas tave laikė ir kodėl?
Geriausia į kiekvieną nesėkmę žvelgti ne vien kaip į nesėkmę, bet ir į pamoką, galimybę keistis. Atsakęs į šiuos klausimus ir giliau apmąstęs visą situaciją, tikiuosi atrasi savyje kažką naujo, galbūt labiau save pažinsi, o geriau pažindamas save, gali tapti ir geresniu partneriu. Sėkmės!
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
