Bet taip aš nenoriu, norisi, kad būtų abipusė trauka. Taip, suprantu, mes sunkiai dirbam, dirbam naktinį darbą. Ji vadovauja 20 žmonių grupei vienoje Anglijos kompanijoje, aš taip pat dirbu toje pačioje kompanijoje, vienas kita matome 24 val. per parą, išskyrus tą laiką kai miegame. Aš puikiai suprantu, kad labai sunkus jos darbas, bet kalbėdami apie tai, jog reiktų galbūt keisti šį darbą, ji kategoriškai atsisakė: tas darbas jai patinka. Pastaruoju metu ji labai gerai sutaria su kompanijos vadybininku, bet, kaip ji man teigia, tai tik darbo santykiai, nieko kito. Aišku, man lenda visokios mintys į galvą, dėl to keletą kartų buvom smarkiai susipykę ir net priėję prie to, kad gal reikia skirtis, gal mes nesukurti vienas kitam. Bet aš vis bandau įžvelgti kaltę savyje, aišku, čia ir mano kaltė, kad prisigalvoju nebūtų dalykų, supykstu ir iššaukiu kivirčą. Taigi, o santykiai lovoje liko visiškai už kadro. Aš bandau kažkaip atgaivinti visa tai, nupirkau prabangų apatinių komplektą, gėlių puokštę, kaip tik buvo Valentino diena. Jai tai patiko, bet reikalai nepagerėjo... Taigi, prašau jūsų patarimo, kokiais būdais viską galima būtų pagerinti. Iš anksto širdingai dėkoju jums už atsakymą. Kostas
Sveikas, Kostai,
Manau, jog įtampa tarp jūsų ir žmonos tvyro jau seniai, ir ji yra ne tik lovoje, bet ir jūsų kasdieniniame gyvenime. Iš to, kaip aprašote savo santykius, akivaizdu, kad nemokate spręsti konfliktų, nesikalbate, atvirai nesidalinate savo jausmais vienas su kitu.
Atrodo, jog esate du žmonės, kurie tiesiog gyvena kartu, tačiau nesišneka apie svarbius jiems dalykus, išskyrus tiesiog buitinius reikalus. Gal esate nepratę, o gal tiesiog labai sunku kalbėtis įtemptomis temomis, kai abu nusikalę grįžtate po darbo.
Taip, jūs teisingai pastebėjote, kad buvimas 24 valandas per parą gali įnešti nemažai trinties ir rutinos į jūsų santykius. Visgi išėjimas iš kompanijos vienam kuriam nors iš jūsų (o jums atrodo, kad taip turi pasielgti žmona) nebūtinai yra vienintelė išeitis.
Ar pastebite, kad raktą į jūsų sėkmingą santuoką perdavėte savo žmonai?
Pavydo scenos, priekaištai, emocinis spaudimas tikrai nepadės sukurti artumo ir šiltų santykių. Jais tik parodote žmonai, jog nepasitikite ja ir dar blogiau – ją savinatės. Ji negali jaustis kaip jaučiasi, ji neturėtų bendrauti su kuo jai norisi bendrauti. Žinoma, kad įtampa, nuoskaudos, apmaudas apkartina buvimą kartu ir neišvengiamai persikelia ir į intymų gyvenimą.
Atrodytų situacija nesudėtingai išsprendžiama – ji pakeičia darbą, jūs nuperkate jai gėlių ir apatinio trikotažo komplektėlį, mylitės, pagaliau gimsta vaikelis... ir ilgai bei laimingai gyvenate.
Visgi taip būna tik pasakose. Ar pastebite, Kostai, kad raktą į jūsų sėkmingą santuoką perdavėte savo žmonai? Jūs norite, kad ji išeitų iš kompanijos, o ne pats ieškotės naujo darbo, norite, kad ji nebendrautų su priešingos lyties atstovais, o ne jūs kažką bandytumėte keisti savo elgesyje.
Visgi yra labai geras dalykas, kad dabar ėmėtės iniciatyvos ir parašėte man. O kalbant apie erotines dovanas, žinoma, daugeliui malonu jas gauti, tačiau dovanos nesukuria intymumo. Naivu galvoti, kad seksualumas gali būti sukuriamas išoriniais dalykais – nupirksite žmonai gėlių, erotinius apatinius, ir ji staiga užsinorės.
Jūs, Kostai, tikitės, kad dovanos pakeis žmonos požiūrį į seksą, tačiau net neklausiate jos, o ko norėtų ji, kas jai padėtų jaustis geriau. Dar viena, nepaprastai svarbi detalė, kurią paminėjote klausimo pradžioje – norite susilaukti vaikelio. Tai labai gražus noras, tačiau iš to, ką rašote, atrodo, kad tikitės, jog vaikelis išspręs jūsų įtemptą situaciją, pakeis rutiną. Deja, priešingai – jam gimus, tik dar labiau įsitemps situaciją, dar blogiau – atsakomybę už jūsų santykių laimingumą nesąmoningai perkelsite vaikui, o tai tikrai bus ne į naudą vaikeliui.
Galbūt jūsų žmona labai pergyvena, kad negalite susilaukti vaikelio, visa tai išgyvena kaip praradimą, ar kalbėjotės apie tai?
Pirmiausias dalykas, kurį turėtumėte padaryti, tai pradėti kalbėtis. Atvirai, nuoširdžiai, smalsiai vienas kito atžvilgiu. Kostai, pažvelkite į savo žmoną ne kaip į objektą, kuris elgiasi vienaip ar kitaip ir kurio elgesį galite valdyti keisdamas aplinkybes. Žiūrėkite į ją kaip į žmogų, turintį savų norų, poreikių, interesų. Domėkitės ja, jos norais, jos suvokimu, jausmais... Ir abu kalbėkitės apie tai, kas tarp jūsų vyksta. Jei abu norite išsaugoti šeimą, manau, tikrai rasite bendrų dalykų, leisiančių atsiremti vienas į kitą.
Galų gale svarbu žinoti, jog nenorėti mylėtis kartais yra visiškai natūralu. Tai nebūtinai reiškia, kad partneris jūsų nebemyli ar jo nebetraukiate. Kiekvienas žmogus savo gyvenime pereina tam tikras fazes, išgyvena įvairius periodus: tiek profesinėje, tiek socialinėje, tiek vidinėje: emocinėje bei dvasinėje srityje.
Kartais išgyvename didelį stresą, nerimą, esame pavargę arba mes kažką svarbaus prarandame ir tada pasidaro labai liūdna, jaučiamės prislėgti. Natūralu, kad mylėtis tokiais periodais norisi gerokai mažiau arba nesinori išvis. Galbūt jūsų žmona labai pergyvena, kad negalite susilaukti vaikelio, visa tai išgyvena kaip praradimą, ar kalbėjotės apie tai? Galbūt šiuo metu jai tiesiog reikia palaikymo, supratimo, šilto apsikabinimo ir galėjimo atsiremti į tvirtą petį, o ne įtampos, kad ji turi susijaudinti ir norėti mylėtis.
Taigi tokie pamąstymai šįkart. Kuo didžiausios sėkmės jums!
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
