Neseniai leidyklos „Alma littera“ išleistoje E. L. James trilogijoje „50 pilkų atspalvių“ itin vaizdžiai aprašomos erotinio smurto scenos, kurios, kaip panašu iš skaitytojų reakcijos, vertinamos su droviu prielankumu, tačiau specialistų – su moksliškai pagrįstu įtarumu.
Fantazijose visi drąsūs
Shutterstock nuotr./ Aistra |
Pliaukštelėjimai botagu, žnybtelėjimai, pūkuoti antrankiai ar kiti švelniai išreikšti sadistiniai veiksmai šiandieninėje visuomenėje laikomi priimtinais kaip erotinę meilę pagyvinantys veiksniai.
Visgi, britų psichoterapeutui Brattui Karui atlikus tyrimus, kuriuose dalyvavo per 20 tūkst. žmonių, tapo aišku, kad bent fantazijose viskas nėra taip „pūkuota“ – daugumos žmonių erotinės fantazijos siejamos su sadomazochizmu, vojerizmu ir ekshibicionizmu. O riba tarp erotinės fantazijos būti kontroliuojamai ir būti mušamai ar žeminamai – pakankamai trapi...
Per susitikimus su romano „50 pilkų atspalvių“ rašytoja dauguma moterų teigė, kad ši knyga jas išlaisvino seksualiai, į gyvenimą įnešė daugiau erotikos ir spalvų.
Seksologas Viktoras Šapurovas knygos populiarumą grindžia tuo, kad ji suteikia vieną paprastą dalyką, ko kasdienybėje vis labiau stinga. „Moteris traukia knygos atvirumas, kuris gyvenime vis dažiau atrodo kaip didelė prabanga – atvirai kalbėtis, išsakyti, ką galvoji. Tik pasiekę tarpusavio santykių atvirumo galime jaustis išties laimingi“, – reziumuoja V.Šapurovas.
Andrius Kaluginas |
Tačiau tiek tyrimai, tiek Lietuvos specialistų praktika rodo, kad rimtesnis potraukis miegamajame fiziškai kankinti partnerį yra dažnesnis vaizduotėje, nei tikrovėje. Retus atvejus, kai į kabineto duris pasibeldžia polinkį žeminti ar būti pažemintiems turintys žmonės, užfiksavęs vienintelis Pasaulio seksualinės sveikatos asociacijos atstovas Lietuvoje, psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas teigia, kad erotinis tironizmas būdingesnis vyrams.
„Statistikos nėra, tačiau manoma, kad polinkis į sadizmą būdingesnis vyrams, nes jie brutalesni, labiau naudoja fizinę jėgą. Tuo tarpu moterys labiau linkusios į mazochizmą. Man teko susidurti su gyvenime stipriais vyrais, kurie nori būti pažeminti už miegamojo durų ir tais, kurie mėgo patys rodyti valdžią“, – pasakoja A.Kaluginas, pridurdamas, kad tokie atvejai dažniau užfiksuojami didmiesčiuose. Visgi, seksualiniais nukrypimais šiuos polinkius galima vadinti tik tuomet, kai jie tampa vieninteliu pasitenkinimo būdu.
Individualiosios psichologijos analitikas, seksologas Viktoras Šapurovas teigia nesuprantantis, kodėl moterims aistrą įžiebia fantazijos apie kančią ir priduria, kad vis dėlto dailioji lytis net svajose mėgsta valdyti situaciją.
„Jei moterys ir svajoja apie seksualinę prievartą, grubų seksą, tai ir fantazijose jos žino, kur nubrėžti ribą, kur liepti sustoti – tad realiai tikrosios prievartos nėra“, – konstatuota seksologas. Fantazijose moteris prieštarauja kiekvienam įsivaizduojamo partnerio veiksmui, bando išsprūsti, tačiau viduje viskuo mėgaujasi – iki tam tikros ribos.
XV a. bizūnai
Pirmieji sadistiniai, mazochistiniai polinkiai užfiksuoti dar XV a., kai italų renesanso filosofas Giovanni Pico della Mirandola aprašė vyrą, kurį pėrimas seksualiai jaudindavo. Pats terminas kilo iš prancūzų rašytojo Markizo de Sado pavardės – jis, remdamasis savo patirtimi, aprašė ir susistemino tuo metu žinomus sadistinės praktikos tipus bei metodus.
Olegas Lapinas |
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, praeityje moterys buvo labiau siejamos su šiais nukrypimais, tačiau vien dėl to, kad vyrai apie tai garsiai neprabildavo.
„Buvo periodas, kai moterys dažniau prisipažindavo turinčios mazochistinių fantazijų, apie tai XIX a. net buvo išleistas dviejų tomų veikalas „Bizūno istorija“. Vyrams tai tarsi pasitaikydavo kiek rečiau – juk būti pažemintam itin nevyriška... Tačiau yla iš maišo išlįsdavo, kai viešnamių prostitutės, kurios nuolat su tuo susidurdavo, pasakodavo apie vyrus, prašančius juos išplakti, žeminti tiek veiksmais, tiek žodžiais. Statistikos pateikti negaliu, nes apie tai, kas nukrypsta nuo lytinio vaidmens, vengiama kalbėti dar ir šiandien“, – sako O. Lapinas.
Psichoterapeuto teigimu, vėlesni tyrimai parodė, kad tiek moterys, tiek vyrai turi vienodai laisvą fantaziją, su tam tikromis fetišistinėmis gaidelėmis, tačiau tie, kurie fantazijas bando įgyvendinti, nelieka sužavėti. „Nes fantazijos žavesys ir yra jos nerealume“, – samprotauja psichoterapeutas.
Visgi, geriau, kad kai kurios fantazijos ir liktų tik geismą keliančiomis mintimis arba nugultų tokių knygų kaip „50 pilkų atspalvių“ puslapiuose. Tikrojo, mediciniškai įvardinto (kaip nukrypimo) sadizmo esmė – troškimas turėti absoliučią ir neribotą valdžią bet kokiai gyvai būtybei: vaikui, suaugusiajam, gyvūnui. Sadistą stimuliuoja bejėgiškumas, todėl jis nekovoja su sau lygiais ir smurtauja tik prieš silpnesnius.
Specialistai pataria, kad pajutus, kad partneris peržengia ribą ir malonumą jaučia kito sąskaita, reikėtų ieškoti profesionalios pagalbos.