R.Kalinkinas: „Ką tėvai gali pasakoti apie seksą, jei patys žino tiek, kiek skaitė vadovėlyje?“

Neseniai pristatytas visuomenės nuomonės ir elgsenos tyrimas dėl lietuvių seksualinio gyvenimo sulaukė daugybės atgarsių. Tyrimo metu buvo apžvelgti įvairūs lietuvių seksualinio gyvenimo aspektai, tarp kurių – ir mokėjimas bendrauti su vaikais bei paaugliais sekso tema. Tyrimas parodė, kad tai daryti geba vos kiek daugiau nei pusė apklaustųjų.
Robertas Kalinkinas
Robertas Kalinkinas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Šia tema atvirai pasisakė garsus dizaineris, dviejų vaikų tėvas Robertas Kalinkinas. Vyras atžalas auginantiems tėvams nepagailėjo kritikos.

„Pradėti reikėtų nuo klausimo, ką tėvai gali papasakoti vaikams apie lytinius santykius, jei jie patys težino tiek, kiek matė ir juokėsi biologijos vadovėlyje penktoje klasėje matydami „pempių“ ir „kriauklyčių“ nuotraukas?“, – per tyrimo pristatymo spaudos konferenciją klausė žinomas vyras.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Laura Dabulytė, Robertas Kalinkinas, Lina Januškevičiūtė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Laura Dabulytė, Robertas Kalinkinas, Lina Januškevičiūtė

Pasak jo, lytinio švietimo problelma šalyje – itin opi. Mados kūrėjo žodžiais, Lietuvoje užaugo ne viena karta, kuriai biologijos pamokas vesdavo mokytojai, patys nedrįstantis ištarti teisingų lytinių organų pavadinimų, negebantys paaiškinti, kas yra seksas ir koks yra jo tikslas. R.Kalinkinas antrino, jog ir jo paauglystėje pornografija buvo laisvai prieinama tiek spausdintu, tiek ir skaitmeniniu formatu, tad nieko keisto, kad lietuviai vis dar iškreiptai galvoja apie sekso prasmę ir susiduria su įvairiais stereotipais.

„Tuo pat metu, kai laisvai matydavome pornografiją, mokomės iš vadovėlio, kur berniukas turi „kranelį“, o mergaitė turi „kriauklytę“. Ar normalu, kad „kranelis“ šlapinasi į „kriauklytę“? Ne, nenormalu, bet vaikai vis dar mokomi būtent tokiu principu“, – savo įžvalgomis dalinosi R.Kalinkinas.

Jis įsitikinęs, kad suaugusieji rodo pavyzdį vaikams: su berniukais jie gali ir turi kalbėtis apie tai, kaip reikia plauti apyvarpę, o mergaitėms paaiškinti, kad menstruacijos jas lydės visą gyvenimą, suteikti patarimų, kaip su jomis tvarkytis.

Grįžti reikėtų į pradžią

„Prisiminkime, kad gyvybėje žemėje egzistuoja jau 3,7 milijardus metų. Anksčiau seksas, kaip toks neegzistavo ir organizmai gebėdavo daugintis patys, reprodukcija buvo paprasta – organizmai dalindavosi į dvi dalis ir atsirasdavo vienas kito klonas. Kažkuriuo metu buvo suprasta, kad vis dėlto reikia maišyti savo genetinį fondą tam, kad išgyventume ir įvyktų evoliucija.

Pirmieji įrašai apie seksą pasirodė prieš maždaug 380 milijonų metų, toks kokį daugmaž mes dabar įsivaizduojame. Vis dėlto civilizacijoms, tokioms kaip mes pasakojimai iš istorijos vadovėlių yra vos 6 tūkstančių metų senumo“, – žiniomis spaudos konferencijoje dalijosi R.Kalinkinas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Robertas Kalinkinas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Robertas Kalinkinas

Anot jo, dauguma mano, kad apie seksą nereikėtų kalbėti apskritai, o malonumus, pokalbius apie juos reikėtų slėpti už uždarų durų. Žinomo vyro teigimu, dėl tokio požiūrio kyla sunkumų porose: santykiuose esantys asmenys neretai jaučia gėdos jausmą, bijo apie seksą kalbėti net su pačiais artimiausiais, baiminasi jiems išreikšti savo poreikius ir norus.

Visuomenėje yra taikomi dvigubi standartai skirtingų lyčių atstovams. Pasak dizainerio, moterims nuo mažumės yra skiepijama, kad kalbėti apie seksą, turėti daugiau lytinių partnerių yra blogai. Toms, kurios taip elgiasi neretai klijuojama laisvo elgesio moters etiketė.

Vis dėlto, vyrams galioja kitokios taisyklės, jų seksualinis gyvenimas rečiau stereotipizuojamas. Kaip teigė dizaineris, po kelių bokalų pasigirti draugams, kad naktį praleido su nepažįstama moterimi visuomenės požiūriu yra visiškai normalu.

„Tai yra disbalansas tarp to, kas iš tikrųjų yra seksas ir kam jis skirtas. Manau, kad seksas taip pat turėtų būti atskirtas nuo geros santuokos koncepcijos – žmonės gali apskirtai nesimylėti arba mylėtis su kitais partneriais, jei abiem tai priimtina“, – dėstė R.Kalinkinas.

Spaudos konfercijoje vyras kėlė klausimą: kaip suaugę, kurie nežino, kaip šnekėtis su savo paties partneriu intymiomis temomis arba turi iškreipta suvokimą apie tai gali paaiškinti lytinių santykių esmę savo vaikams?

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lietuvos gyventojų seksualinio gyvenimo tyrimo pristatymas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lietuvos gyventojų seksualinio gyvenimo tyrimo pristatymas

„Mano ir daugelio draugų pokalbis apie seksą buvo labai paprastas – paauglystėje man buvo paaiškinta, kad tau taip nutiks, dėl to reikia naudoti prezervatyvą. Viskas, nieks man nepasakojo, nei kaip tai daroma, nei kodėl. Gerai, kad man buvo smalsu ir aš domėjausi biologija“, – prisiminė jis.

Kaip paaiškino R.Kalinkinas, vaikai nuo pat pradžių yra gąsdinami, kad tarp sekso ir atsakomybės visam gyvenimui dažnai yra dedamas lygybės ženklas. Be to, seksas neretai siejamas su nėštumu, lytiškai plintančiomis ligomis.

„Dauguma lytiškai plintančių ligų nėra pavojingos ir nepalieka ilgalaikės žalos, kartais jos net naudingos organizmui, o apsikeitimas mikrobais nėra blogai“, – sakė pašnekovas.

Jis priminė, kad lytinio švietimo problema Lietuvoje yra akivaizdi – dauguma nežino, kaip kalbėtis intymiomis temomis su vaikais, juos paruošti, paaiškinti, kas jų laukia ir svarbiausia – kaip tuo džiaugtis ir būti atsakingais ateityje.

Fantazijos.lt užsakymu atliktame „Spinter“ tyrime apie lietuvių seksualinį gyvenimą dalyvavo 1008, 18-65 metų amžiaus respondentai. Tyrime buvo vertinami tokie aspektai, kaip esamas ir pageidaujamas lietuvių užsiėmimo seksu dažnis, gero sekso suvokimas, polinkis į monogamiją, susidomėjimas sekso žaislais ir kiti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis