Sprendimą dukrų krikštynas surengti per savo jubiliejų Rūta Mackevičiūtė vadina geru ir apgalvotu. Žmonai, retai organizuojančiai dideles gimtadienio šventes, šią idėją pamėtėjo jos vyras Eduardas Fedotovas.
„Šiemet vėl buvo iškilusi dilema – švęsti gimtadienį ar ne, tačiau vėliau vyras pasiūlė tą dieną surengti dukrų krikštynas. Tokiu atveju dėmesys būtų nukreiptas nuo manęs, jubiliatės, juo pasidalinta su mergaitėmis, o kartu – viskas atšvęsta. Šiuo sprendimu džiaugiuosi, nes niekada nepamiršiu, kada krikštijau savo dukras“, – kalbėdama su Žmonės.lt šypsosi R.Mackevičiūtė.
Kita idėja – kartu krikštyti keturmetę Sofiją ir vienerių Izabelę – laukiantis antrosios dukros kilo pačiai Rūtai. Pirmagimės dėl darbų gausos dvi vasaras jie pakrikštyti nespėjo, be to, ilgai rinko krikšto tėvus, o sužinojus apie antro kūdikio laukimą šis klausimas išsisprendė savaime. „Nebekilo jokių kitų minčių, kaip daryti“, – sako Rūta.
Rūta savo jubiliejui ir dukrelių krikštynoms pasirinko Lietuvos pajūrio perlą – Nidą. Šiame kurorte „Coocoomos“ įkūrėjai su atžalomis praleido pastarąsias vasaras, čia moteris jau kone tradiciškai sutinka ir savo gimtadienius.
„Dabar, kai turime mažus vaikus, vasarą daug laiko praleidžiame būtent čia, Nidoje. Man pačiai labai patinka šita vieta, nes čia galima rasti visko, ko tik nori – ir miesto šurmulio, ir ramybės. Taigi, šie metai – ne išimtis.
Žinojome, kad vasarą vyksime šeimos atostogų, o kartu čia iškelsime šventę. Apie Vilnių net nekilo minčių – vasarą labiau norisi švęsti pajūryje“, – Žmonės.lt pasakoja R.Mackevičiūtė.
Kadangi abiejų mergaičių vardai – Sofija ir Izabelė – jau yra šventi, naujų tėvai neberinko. Dukrų krikšto tėvais R.Mackevičiūtė ir E.Fedotovas parinko artimus šeimos draugus, su kuriais jau daug metų palaiko ryšį.
„Kai kurie žmonės ateina į tavo gyvenimą ir vėl išeina, tačiau šiuo atveju norėjosi tokių, kurie jau ilgą laiką yra su mumis ir, tikiuosi, dar daug metų bus. Net jei ir ne kiekvieną dieną su jais susiskambinsime ir palaikysime artimą ryšį, žinosime, kad jie visada yra kažkur šalia“, – tikina dizainerė.
Rūta, nors ir nevadina savęs itin pamaldžia, yra tikinti, todėl krikštynos jos šeimai – labai svarbi šventė. Vis tik ji netikėjo, kad ceremonijos metu taip jaudinsis.
„Manęs net klausė, kodėl, tačiau negaliu įvardyti konkrečios priežasties. Gal sujaudino jautri šventės tema ir tai, kokias pareigas įsipareigoja atlikti krikšto tėvai ne tik kasdien, bet ir tuo atveju, jei mums nutiktų kokia nelaimė. Visos šios kalbos ir maldos prisilietė prie širdies gelmių ir sugraudino. Susimąsčiau, kas būtų, jeigu būtų“, – apie jautriąją šventės dalį pasakoja R.Mackevičiūtė.
Tuo tarpu mergaitės į visas apeigas priėmė labai ramiai. Mažoji Izabelė, ceremonijos metu ant galvos pilant vandenį, neišspaudė nė ašaros ir viską smalsiai tyrinėjo. Rugsėjį penkerių sulauksianti Sofija apie vykusią šventę suprato kiek daugiau ir viską puikiai atsimena. Mergaitė švente labai mėgavosi ir nekantriai jos laukė, mat jai intensyviai ruošėsi – pati kūrė savo suknelę.
„Sofija taip, kaip mokėjo, nupiešė savo suknelės eskizą. Ji privalėjo būti ilga, su nuometu. Matyt, norėjo būti mini nuotaka, – juokiasi Rūta, specialiai šventei pasiuvusi abiejų dukrų ir savo sukneles. – Jai tai buvo labai aktualu, tad įsivaizduoju, kad krikštynų ji laukė vien dėl suknelės.“
Ar Sofijos kūryba – paveldėtas polinkis ir talentas, ar tėvų įtaka, dizainerė kol kas negali pasakyti.
„Vyresnėlė iki trijų metų augo kartu su manimi, tad mano „virtuvę“ matydavo kiekvieną dieną. Ji kartu važiuodavo pirkti audinių, į siuvyklą, parodas ir komandiruotes. Sofija puikiai žino, ką veikia jos mama, tad kai prisėdu prie savo eskizų, ji pasiima pieštuką, popieriaus lapą ir piešia kartu.
Šį kartą ji mane labai nustebino, nes anksčiau tokio išbaigto drabužio dar nebuvo nupiešusi. Šiuo atveju ji ganėtinai gerai atkartojo formas ir parodė, kur bus skeltukas, kaspinas bei kitos detalės. Gal tai lemia dukros noras būti panašiai į mamą, sekti mano pavyzdžiu, o gal išaugs dar viena kūrėja. Visai apsidžiaugčiau“, – juokiasi R.Mackevičiūtė.
Žmonės.lt ji pasakoja, kad nuo Sofijos jaunėlė skiriasi nedaug – yra tokia pat aktyvi ir panašaus būdo. Vis tik iš pradžių ji manė, kad antroji dukra bus sėslesnė, mat ji buvo labai ramus kūdikis.
„Izabelė auga, ryškėja jos charakteris, ji tampa vis aktyvesnė. Ji daug mokosi iš sesės ir dabar jau gali už save pakovoti ar pasiimti žaislų, kurių jai reikia. Šiaip tie antrieji vaikai yra drąsesni nei pirmagimiai, – svarsto moteris ir priduria besidžiaugianti, kad mergaitės labai gražiai sutaria. – Kai laukiausi antrosios dukters, aš, kaip ir kiekviena mama, bijojau, kad nebūtų pavydo, ypatingai dėl dėmesio. Vis tik kol kas vyresnėlė labai rūpinasi mažąja ir su ja viskuo dalijasi, nusileidžia. Bijau prikalbėti, tačiau kol kas jos viena kitai jaučia stiprią meilę.“
Po ceremonijos bažnyčioje šventė persikėlė į Nidoje esantį restoraną, kuriame būrėsi krikštynų ir Rūtos jubiliejaus svečiai. 22 draugų ir vaikų kompanijos vakarėlio dekoru rūpinosi floristas Mantas Petruškevičius, sukūręs ryškiaspalvių gėlių kompoziciją.
„Mantą pažįstu jau daug metų ir jis jau ne pirmą kartą dekoruoja mūsų šventę. Labai juo pasitikiu ir žinau, kad jis niekada nepadarys blogai. Šiuo atveju jis klausė mano nuomonės. Atsižvelgę į bendrą restorano interjerą, pasitarėme dėl kai kurių detalių. Siekėme, kad jos neišsišoktų iš aplinkos ir stilistiškai tiktų“, – Žmonės.lt sako R.Mackevičiūtė.
Fotogalerija:
