„Jei manęs paklaustumėt, ko norėčiau dovanų, būčiau atvira – labiausiai dabar norėčiau vienos laisvos dienos sau“, – įvykiams užbėgant už akių pokalbio pradžioje šypsodamasi prabyla Rima Petrauskytė.
Tris dukras – Andrėją (20), Amėją (3) bei Adelę (9 mėn.) – auginanti atlikėja neslepia, kad namuose veiklos jai tikrai netrūksta, tad šiemet gimtadienio planus tenka atidėti į šoną.
„Trys skirtingo amžiaus vaikai, skirtingo charakterio ir dar su skirtingais poreikiais. Nelengvas iššūkis“, – pripažįsta Rima ir leidžiasi į pokalbį apie džiaugsmingą, o tuo pačiu iššūkių kupiną savo gyvenimo tarpsnį.
Praėjusių metų pabaigoje mergaičių kompanija namuose pagausėjo – susilaukėte trečios dukrytės. Kaip ją priėmė seserys?
Labai šiltai ir pozityviai. Net ir dabar, kai vedina nuovargio kartais pazirziu, Andrėja ir Amėja tarsi suaugusios mane nuramina ir sako: mama, juk ji kūdikis, užaugs! Iš tiesių mano vyriausioji dukra 10-metė man labai padeda, pabūna su seserimi, netgi pasūpuoja, pažaidžia. Tikrai galiu ja pasitikėti.
Visos trys mergaitės – panašios ar visgi skirtingos?
Dėl išvaizdos sunku dar sunku ką ir bepasakyti, tačiau iš charakterio jos visos kaip diena ir naktis. Andrėja panaši į mano šeimą – ji santūri, rami. Pastebiu, kad ji yra meniškos sielos vaikas, kartais skraidžiojanti padebesiais (šypteli).
O štai mūsų Amėja visai kitokia. Tiesą sakant „prašovėme“ su vardu – jai labiau tiktų būti Ugne arba Audra. Jei Amėja yra namie, tai tikrai pasijaus. Jai visko reikia čia ir dabar, visiems reguliuoja, susako kaip kas turi būti. Kartais net neramu pagalvojus, kas bus ateityje. Auga labai ugninga, karšta mergina su charakteriu.
Na, o mažylė – ramus, konkretus vaikas. Ko gero, bus viduriukas tarp ramybės ir audros. Pagyvensim – pamatysim (šypteli).
O kaip pati keitėtės gimstant mergaitės? Juk neretai kiekvienas vaikas atneša ir naujo požiūrį, išgyvenimus.
Kai gimsta pirmagimis, mamos būna pakankamai išprotėjusios, susikoncentravusios tik į vaiką. Kai gimė Andrėja, tokia buvau ir aš. Dabar jau leidžiu sau pajuokauti apie „vieno vaiko“ sindromą, kad tokias mamas, auginančias vienturčius, gali atpažinti gatvėje ar vos iš kelių sakinių pokalbio metu (šypteli).
Atsiradus Amėjai, viskas pasikeitė – savo dėmesį pradėjau dalinti dviems. Tuo pačiu ir mano vienturtė gimus sesei staigiai ūgtelėjo. Tai išėjo į naudą ir jai, ir man.
Kai prieš 9 mėnesius gimė Adelė, pasidariau trigubai ramesnė. Nebestresuoju dėl smulkmenų ir tikiu, kad viską galimą išspręsti. Pavyzdžiui, jei dukra pradeda karščiuoti, iškart nelekiu pas daktarus ir tarsi žinau pati, kaip galiu padėti savo vaikui. Tikriausiai visą tai ateina su patirtimi...
Visada svajojote apie gausią šeimą?
Niekada nesvajojau! Tai gavosi natūraliai. Beje, aš ir pati esu iš trijų seserų šeimos, tad visada mačiau, kiek daug reikalų turėjo mama ir kaip ji pavargdavo. Prisimenu, kad galvodavau, jog tikrai niekada neturėsiu tiek daug vaikų. Bet žinot kaip sakoma – niekada nesakyk „niekada“! Visgi dabar be galo džiaugiuosi turėdama tris seseris. Jos neturi vaikų, tad man taip pat daug padeda, galime pasidalinti po vieną vaiką (juokiasi).
Tarp motinystės džiaugsmų ir iššūkių lieka laiko mintims apie koncertinę veiklą?
Šeimos pagausėjimas ir štilius grupės „Man-go“ veikloje sutapo. Kartais kūrybinės mintys liejasi, viskas sekasi, o kartais reikia laiko pabūti ramybėje. Tad muzikos ir koncertų pasiilgstu ne tik aš, bet ir grupės narės, tačiau turime nemažai planų.
Tiesa, jau vasarą turėjome pasirodymų, kuriuose sudalyvavau ir aš. Dabar taip pat po truputėlį „budinamės“, važinėjame į įrašų studiją, dainuojame ir ruošiame naujienas.
Su „Man-go“ narėmis susitinkate tik įrašų studijoje, o galbūt jos aplanko ir dukreles?
Šiuo metu kaip tik laukiu Gabijos, kuri užsuks pasveikinti su gimtadieniu. Tiesa, Gabija dabar pačiame gražiausiame gyvenimo etape – nors neturi vaikų, yra laimingai ištekėjusi, turi mylimą vyrą ir labai fainą šuniuką. Tad Gabija pas mus užsuka, tačiau puikiai suprantu, kad pas mus namuose tikras chaosas ir ne visada čia gali jaustis patogiai.
Na, o Justina dabar augina vieną vaiką, tad ji yra iš tų mamų, apie kurias pasakojau (juokiasi). Jos visas pasaulis sukasi aplink vaiką, tad ji niekada neturi laiko. Tačiau aš ją puikiai suprantu!
Didžiausią norą jau įvardijot, tačiau koks būtų palinkėjimas sau?
Turiu viską. Gražią šeimą, savo mergaites, mylimą vyrą, finansų šiai dienai taip pat užtenka. Tad ko gali dar reikėti? Tik sveikatos. Kelčiau tostą už tai, kad net jei ir atsiranda ligos, jos visos būtų išgydomos. Svarbiausia sveikata, o visą kitą pasidarysime, susikursime ar nusipirksime patys.
Fotogalerija:
