Aš nesuprantu, koks to tikslas? Man kyla tiek daug klausimų ir toks didelis nusivylimas savimi, kad rodos tuoj išprotėsiu... Aurelija
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Sveiki, Aurelija. Ačiū už klausimą. Panašiai kaip tu jaučiasi daugelis moterų aptikę ar sužinoję, kad jų vyrai žiūri pornografiją. Tik ne visada šie jausmai yra adekvatūs: tai, jog vyras žiūri porno, nebūtinai reiškia, kad jis negerbia moters ar jos nemyli.
Šioje situacijoje gana svarbus niuansas (kurio nepaminėjai): ar tu kažko ieškojai vyro telefone jam nežinant, ar jis pats „leido“ tau pamatyti, jog žiūri pornografiją.
Jei vyras buvo užkluptas netikėtai, o tavo reakcija buvo neigiama (puolanti ar įsižeidusi), jo pozicija tapo daugiau mažiau gynybinė ir besiteisinanti – „aš dėl to atsiprašau, bet aš nesimasturbuoju“, kas savo ruožtu iškėlė tik dar daugiau abejonių, klausimų, netikrumo ir tavo pykčio.
Šiuo atveju atvirai apie tai kalbėtis yra sudėtinga, nes abu jaučiatės pakankamai pažeidžiami – tu dėl to, kad jautiesi pažeminta ir nusivylusi, jis – dėl to, kad jaučia gėdą ar kaltę. Jei vyras „leidosi pagaunamas“: jis tarytum siunčia tau žinutę, kurią turėtum iššifruoti, nes ko gero atvirai pasakyti apie savo poreikius jis negali, nedrįsta, galbūt bijo tavo reakcijos. Abiem atvejais atrodytų, jog nuoširdžiai ir atvirai bendrauti, bent jau intymiais klausimais, jums yra gana sudėtinga.
Į klausimą, kodėl tavo vyras žiūri pornografiją ir jei žiūri, koks to žiūrėjimo tikslas (be seksualinio pasitenkinimo ir ejakuliacijos), geriausiai galėtų atsakyti jis pats. Tik štai, ar esi pasiruošusi jį išklausyti ir išgirsti, ką jis sako, pati iš anksto nepriskirdama jo elgesiui vienų ar kitų motyvų, bei atsiriboti nuo savo jausmo, kad esi išniekinta ir pan.?
Suprantu: kartais išklausyti ir išgirsti kitą nėra lengva, ypač, kai pasijuntame nesaugiai, įskaudinti. Tik štai tuomet ir prisigalvojame visokių baisių dalykų, kurių galbūt net nėra: pavyzdžiui, tu gali pradėti galvoti, kad vyrui nepakanka tavęs, kad esi jam nepatraukli, kad jis tau neištikimas, kad jis tavęs negerbia, niekina ir pan.
Priežastys, koks yra jo žiūrėjimo tikslas, gali būti pačios įvairiausios ir net mažai susijusios su tavimi ar jūsų santykiais. Vyras gali taip bandyti prasiblaškyti, „nusiimti stresą“, pabėgti nuo savo sunkių jausmų, nuovargio, tiesiog taip bandyti atsipalaiduoti. Galbūt vyrui apskritai šiuo metu trūksta susijaudinimo/įkvėpimo, jis jaučiasi „nusėdęs“, nusiminęs, ir tai nebūtinai susiję su tavimi, tavo kaip moters patrauklumu ar meile/nemeile tau.
Galbūt jis taip bando „užsikurti“ – svarbu nepamiršti, jog vyrus pornografija paprastai jaudina stipriau nei moteris – jie labiau linkę susijaudinti nuo vaizdo nei minčių ar pačių susikurtų fantazijų. Beje, net 70 procentų vyrų žiūri pornografiją, kai tuo tarpu moterų – tik 30. Kita galima versija – tavo vyrą jaudina seksualinės fantazijos, kurių su tavimi jis negali įgyvendinti.
70 procentų vyrų žiūri pornografiją, kai tuo tarpu moterų – tik 30.
Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių: jis gali turėti fetišų, apie kuriuos jam baisu prisipažinti, tarkime, jam gali būti patraukli tam tikra moters kūno dalis, jį gali jaudinti pats žiūrėjimo slapčia faktas, jis nori sekso formų, kurių tu atsisakai, ar jis mano, kad atsisakytum, jei pasiūlytų.
Gali būti, kad taip jis paįvairina savo seksualinio gyvenimo rutiną ar kompensuoja su amžiumi mažėjantį libido. Nežinia, kiek laiko vyras praleidžia žiūrėdamas porno, tai gali būti ir tam tikra priklausomybės forma. Kaip matai, yra nemažai išvardintų galimų variantų, bet jų gali būti ir dar daugiau.
Susitvarkyti su neigiamais jausmais gali padėti ne tik platesnis vyro elgesio motyvų matymas, bet ir atviras pokalbis su pačiu vyru: tikras domėjimasis juo, bendras išsiaiškinimas ir aptarimas įvairių jūsų abiejų jausenos ir požiūrio niuansų. Manau, konstruktyviai pasikalbėti pavyktų tik tuomet, jei nepriimtum jo elgesio kaip asmeninio įžeidimo. Jei pavyktų, pasikalbėkite dar kartą, tik šįkart pasistenk nekaltinti vyro, o pabandyk jį išklausyti, suprasti, išgirsti, ką jis sako.
Manau, konstruktyviai pasikalbėti pavyktų tik tuomet, jei nepriimtum jo elgesio kaip asmeninio įžeidimo.
Taipogi išsakyk jam savo jausmus ir reakcijas, tačiau prisiimk už jas atsakomybę: dažnai ne kitas žmogus sukelia vienas ar kitas reakcijas, o jas įtakoja mūsų pačių požiūris, patirtys.
Toks atviras ir nuoširdus pokalbis gali sutvirtinti ir pagilinti jūsų santykius. Tuo pačiu galite pasišnekėti ir apie jūsų seksualinius santykius, kas juose tau ir vyrui patinka, o ko trūksta, ką galite pakeisti.
Taigi, Aurelija, geriausia paties vyro klausti neraminančių tave klausimų, nes ko gero tik jis tiksliausiai ir galėtų į juos atsakyti, žinoma, jei tik jums abiems pavyktų nuoširdžiai pasišnekėti. To jums ir linkiu.
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com