Jau penkerius metus Romoje gyvenanti ir modeliu dirbanti lietuvė į Italiją ir Lietuvą sudrebinusį skandalą įsivėlė dėl pažinties su milijardieriumi, Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi. „Teisintis neturiu dėl ko, tik noriu, kad žmonės žinotų tiesą“, – sako konkurso „Miss Europos Sąjunga 2006“ trečiosios vietos nugalėtoja, jau beveik mėnesį mėginanti nubusti iš košmariško sapno.
Kai taksi automobilis sustoja prie vaizdingoje centrinėje Romos gatvėje esančio daugiabučio, mus kaipmat pasitinka du kostiumuoti apsaugininkai. Paprašo parodyti asmens dokumentus ir nusirašo duomenis. Tuo metu pro masyvius metalo grotų vartus pasirodo violetinėmis kelnėmis ir paprasta palaidine pasipuošusi išvaizdi blondinė garbanomis susuktais plaukais, ant pečių užsimetusi trumpučius kailinius. „Toks saugumas reikalingas dėl to, kad šiame name gyvena Italijos saugumo ministras“, – paaiškina Rasa.
Apsigyventi su mylimuoju neskuba
Erdvus pastelinių spalvų Rasos butas – penktame aukšte. Be virtuvės, miegamojo, svetainės ir didžiulio drabužių kambario, čia yra ir keliolikos kvadratų terasa su vaizdu į senąsias Italijos sostinės gatves. Šiame būste dar gyvena ir pora jos augintinių – kalbanti papūga Amore bei aštuonių mėnesių pudelis Bilis. Kol Rasa ruošia kavą, apžiūrinėju erdvioje svetainėje ant lentynų išdėliotas įrėmintas fotografijas. Iš jų šypsosi merginos tėvai, brolis, sesuo, geriausios draugės ir... kiek vyresnis tamsiaplaukis italas, beveik visose nuotraukose glaudžiantis šviesiaplaukę lietuvę. „Tai mano mylimasis Stefano. Jis verčiasi nekilnojamuoju turtu ir dirba Italijos parlamente. Mudu draugaujame nuo tada, kai man buvo devyniolika ir pirmąkart atvykau į šią šalį dirbti modeliu. Nors paskui sugrįžau į Lietuvą, dėl jo vis važiuodavau į Italiją, kol galiausiai baigusi dailės pedagogikos studijas Klaipėdoje persikėliau į Romą. Tai buvo didžiulė meilė. Stefano jau seniai siūlo mudviem gyventi kartu, tačiau aš nesutinku, todėl nuomojuosi šį butą. Taip esu auklėta, kad „susimetus“ gyventi negalima“, – šypsosi Rasa, neslepianti, jog su penkiolika metų vyresniu mylimuoju rimtai mąsto apie bendrą ateitį.
Išgyvena dėl artimųjų
Nors Rasa kalba ramiai ir dar per pirmąjį mudviejų pokalbį telefonu tvirtino, kad yra stiprus žmogus ir ilgai netylantis skandalas jai ypatingų emocijų nekelia, tačiau paraudusios akys ir kartkartėmis suvirpantis balsas išduoda viduje slepiamus išgyvenimus.
Vakar man skambino penkiolikmetė sesuo ir ramino: „Rasa, mes viską ištversime, tave visi palaiko, būk stipri.“ Tai ne aš, o jie, mano šeima, turi būti stiprūs, tai jiems šiandien tenka atlaikyti didžiausią puolimą. Mano mama jau kelis dešimtmečius dirba mokytoja Palangoje. Prieš kelias dienas žurnalistai su kameromis atėjo į jos mokyklą, veržėsi į klasę. Šiaip ne taip jai pavyko užremti duris, tai padaryti padėjo mokiniai. Tuomet žurnalistas ėmė spardyti klasės duris ir rėkti: „Ar jums ne gėda turėti tokią dukterį, ar manote, kad galite dirbti mokytoja ir mokyti vaikus?“ Jis šaukė apie moralę, o kur jo paties moralė buvo tuo metu? Arba kur ta moralė, kai yra persekiojama mano aštuoniasdešimtmetė močiutė, mano tėvų tykojama prie namų? Kodėl visi nusitaikė į mano artimuosius ir niekas iki šiol nė nebandė surasti manęs? Tiek straipsnių prirašyta, tiek laidų prirodyta, o kaip viskas yra iš tiesų, manęs niekas nė nepaklausė.
Italų spauda seniai aptarinėja paslaptingą Silvio Berlusconi favoritę Giadą. Vasario 8-ąją dienraštis „La Repubblica“ įvardijo, kad po šiuo slapyvardžiu slypi tavo vardas.
Italijoje esu vadinama Giada, tačiau tai joks ne slapyvardis, o mano vardo italų kalba trumpinys. Taip kur kas paprasčiau bendrauti...
Tuomet kaip turėčiau į tave kreiptis – Rasa ar Giada?
Aš esu ir visada būsiu Rasa, kaip ir visada liksiu lietuvė, o mano namai bus Lietuva! Čia esu tik atvykėlė. Todėl man labai skaudu skaityti komentarus, esą man nusispjaut į Lietuvą, nes gyvenu Romoje, kad teršiu savo šalies garbę ir kad man visai nerūpi skandalas, kuris verda Lietuvoje. Man tikrai ne nusispjaut! Juk ten gyvena mano šeima, kas mėnesį grįžtu jos aplankyti ir turiu didelių planų, susijusių su Lietuva.
Rasa, bet kaip mergina, meilės atvesta į Romą, kilusi iš savo krašte gerbiamos mokytojos ir inžinieriaus šeimos, įsipainiojo į Italijoje skambiai vadinamą prostitucijos ir sekso skandalą?
Derėtų pradėti nuo to, kad šioje šalyje vyksta aršūs politiniai karai ir šiuo metu bet kuriomis priemonėmis mėginama iš posto išstumti premjerą Silvio Berlusconi. Aš tapau savotiška priemone, dar viena maža priemone jam pakenkti. Mano vaikinas Stefano yra artimas jo bičiulis, partijos narys ir rėmėjas. Aš ir pati jau seniai domėjausi politika, o po pažinties su Stefano tapau aktyvia italų dešiniųjų šalininke. Dar prieš 2008 metais Berlusconi trečiąkart išrenkant premjeru, aktyviai įsijungiau į jo rinkimų kampaniją. Kartu su Stefano dalyvavome mitinguose, viešose palaikymo akcijose, susitikimuose su rinkėjais ir rėmėjams skirtose oficialiose vakarienėse.
Pakvietė į politiką
Kai lietuvės mylimasis oficialiai pristatė Silvio Berlusconi savo merginą iš Lietuvos, ši netruko užsimezgusio pokalbio pakreipti apie didžiulį norą pažinti politikos pasaulį iš vidaus. Todėl nieko nuostabaus, kad gavusi vieno įtakingiausių pasaulio politikų kontaktus Rasa jau po kurio laiko surinko jo sekretorės telefono numerį ir sutarė dėl susitikimo. Šį žingsnį palaikė ir Stefano. Po pokalbio su Italijos premjeru palangiškei pasiūlyta prisijungti prie politiko komandos ir pagelbėti artėjančiuose rinkimuose. Rasai buvo patikėta rinkimų štabe atsiliepti telefonu ir registruoti Berlusconi palaikančius rinkėjus. Vėliau mergina netgi sulaukė asmeninio milijardieriaus kvietimo į specialius kursus, kuriuose moterys rengiamos didžiajai politikai. „Tai buvo tikrai naudinga ir įdomi patirtis, nors už šį darbą man buvo mokami labai maži pinigai“, – prisimena Rasa.
Kai lietuvės mylimasis oficialiai pristatė Silvio Berlusconi savo merginą iš Lietuvos, ši netruko užsimezgusio pokalbio pakreipti apie didžiulį norą pažinti politikos pasaulį iš vidaus.
Rašoma, kad visiškai nemoki italų kalbos ir sunkiai supranti anglų, tad kaip suprasdavai, ko iš tavęs reikalaujama ir ką turi daryti? – pasiteirauju Rasos, prisiminęs dienraščio „La Repubblica“ teiginius, kuriuos vėliau citavo visa mūsų šalies žiniasklaida.
Tai yra visiškas absurdas! Laisvai kalbu keturiomis kalbomis: lietuvių, rusų, anglų ir italų. Kaip galėčiau nemokėti kalbėti itališkai, kai penktus metus draugauju su italu, kuris nemoka angliškai. Be to, antrus metus dirbu žinomoje italų kosmetikos gamybos kompanijoje, o Romoje iki šiol nepažįstu nė vieno lietuvio, visi mano draugai – italai.
„Jokių intymių santykių nebuvo“
Rasa nė neketina slėpti, kad pradėjusi dirbti nuolat įvairiuose skandaluose minimo Italijos premjero komandoje, kartu su mylimuoju ne kartą svečiavosi jo rezidencijose, dalyvavo oficialiuose priėmimuose ir vakarienėse. Būtent jas sensacijų besivaikantys žiniasklaidos atstovai dabar vadina nevaržomomis orgijomis, per kurias merginų dėmesį itin mėgstantis Silvio Berlusconi mėgavosi intymiais malonumais su būriu gražuolių. O už tai kiekvienai atsilygindavo penkiais tūkstančiais eurų (kiek daugiau nei po septyniolika tūkstančių litų).
Perskaičiusi tai laikraštyje, negalėjau patikėti, kad kažkas gali turėti tokią lakią fantaziją. Vakarienės, kuriose mes dalyvavome, buvo oficialūs priėmimai pagal protokolą. Žinoma, paskui visi pasimėgaudavo taure kokio gėrimo, vykdavo neformalūs pokalbiai, grodavo gyva muzika. Aš ir Stefano su Silvio Berlusconi kalbėdavomės apie daug ką, kad ir aptardavome matytus filmus ar perskaitytas knygas. Tikrai nieko panašaus, kas primintų orgijas, nėra tekę matyti.
„Tėtušis“ (taip Berlusconi vadina italai) garsėja kaip užkietėjęs pleibojus ir slaptų orgijų oficialioje premjero rezidencijoje mėgėjas. Nejau nė karto nepajutai jo rodomos simpatijos?
Apie tai, kad jis mėgsta daug gražių merginų vienu metu, teko girdėti. Bet tikrai nemanau, kad tai vyksta oficialių susitikimų metu. Puikiai suprantu, kur link krypsta mudviejų pokalbis, todėl iškart nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jokių intymių santykių su Silvio Berlusconi neturėjau, jis niekada man nėra padėjęs, niekuomet to nesu jo prašiusi ir jis tikrai nepadovanojo karjeros televizijoje, kaip kad šiandien rašoma spaudoje. Tikrai ne gėdijuosi draugystės su Berlusconi, o ja didžiuojuosi. Galiu atvirai pasakyti, kad jis yra labai kultūringas, apsiskaitęs ir kitus gerbiantis žmogus. Tokių lyderių, kaip jis, iki šiol nesu sutikusi jokioje sferoje.
Ar jo aplinkoje teko sutikti moterų, kurioms Berlusconi rodė ypatingą dėmesį?
Į kai kurias jo kompanijos damas atkreipdavau dėmesį, kad gal kuri nors elgiasi per daug drąsiai, gal kai kurios iškirptė per gili, bet negaliu niekaip vertinti, nes niekada nesu mačiusi, kad kuri nors situacija būtų atrodžiusi nepadori.
Italų žiniasklaida rašo: „Giada – Berlusconi favoritė, prokurorai, slapta klausydamiesi kitų merginų pokalbių, ne kartą užfiksavo jas minint šį vardą, kaip nemenką įtaką Italijos premjerui turinčios merginos.“
Tos merginos tarpusavio pokalbiuose porą kartų paminėjo mano vardą, bet tuose įrašuose nieko nėra. Jos nemini manęs, kaip Berlusconi merginos. Italų žurnalistai tik iškėlė klausimą, kad galbūt Giada galėjo būti Berlusconi favorite, o štai Lietuvoje šios spėlionės kaipmat tapo skandalingais teiginiais.
Į televiziją – po atrankos
Lietuvės Rasos Kulytės pavardė pastarąjį mėnesį sumirgėjo ne viename itališkame skandale. Po to, kai buvo aptarinėjama, ar tituluota gražuolė tikrai galėjo būti Italijos ministro pirmininko pasilinksminimų mergina, spaudoje pasirodė dar vienas straipsnis, kuriame spėliota, ar vienoje iš nacionalinių televizijos kanalų „Rai Due“ vedėjo asistentės vietą jai parūpino ne kas kitas, kaip „tėtušis“. Mat dėl šio darbo populiariame kasdieniniame „Aštuntos valandos loto“ šou kovojo būrys gražuolių.
Kaip galėčiau nemokėti kalbėti itališkai, kai penktus metus draugauju su italu, kuris nemoka angliškai. Be to, antrus metus dirbu žinomoje italų kosmetikos gamybos kompanijoje, o Romoje iki šiol nepažįstu nė vieno lietuvio, visi mano draugai – italai.
Ar tikrai už vieną laidą pareikalavai pusantro tūkstančio eurų (daugiau kaip penkių tūkstančių litų) honoraro, kai vedėjo atlygis siekė viso labo penkis šimtus eurų (apie tūkstantį aštuonis šimtus litų)? Teigiama, kad tokius tavo reikalavimus kanalo vadovybei parėmė pats Berlusconi.
Šioje laidoje būčiau filmavusis ir už dyką, nes tai puiki galimybė prasimušti į televiziją, apie ką svajojau nuo pat atvykimo į Italiją. Tačiau tikrai net neįsivaizduoju, kieno būčiau galėjusi reikalauti tokių pinigų, nes niekada nesu mačiusi nė vieno kanalo vadovo, visi reikalai buvo tvarkomi per laidos prodiuserį. Už laidą gaudavau po tris šimtus eurų, atskaičius mokesčius, kurie čia siekia keturiasdešimt procentų, man likdavo šimtas aštuoniasdešimt eurų. Iš pradžių laida buvo rodoma kasdien, vėliau – triskart per savaitę, o galiausiai – tik kartą ir paskui jos buvo atsisakyta dėl per žemų reitingų. Tikrai neįsivaizduoju, iš kur vieno lietuvių dienraščio žurnalistai priskaičiavo, kad per mėnesį gaunu po šešiasdešimt tūkstančių. Tai beprotiški pinigai ir tai grynų gryniausios pasakos! Dirbdama modeliu kartais uždirbdavau daugiau nei televizijoje. Tarkim, už dienos fotosesiją man likdavo po du šimtus eurų.
O kaip apskritai atsidūrei televizijoje?
Milano agentūra, kuriai tada priklausiau, nusiuntė mane į atranką. „Rai Due“ kanalas ieškojo vedėjo asistentės naujai atgimusiam „Loto“ žaidimui. Reikėjo ryškios blondinės fortūnos vaidmeniui. Per kelis mėnesius įveikiau penkis atrankos turus ir keliasdešimt konkurenčių. Mums teko daug vaidinti prieš kamerą, įdomiai prisistatyti ir visą laiką šypsotis. Galiu pasakyti, kad jaučiausi tikrai nejaukiai, nes niekam nebuvau įdomi kaip asmenybė, domino tik mano išvaizda. Tačiau suvokiau, kad toks yra pramogų pasaulis.
Ir galiausiai tave atrinko?
Taip. Nors visą laiką buvo tvirtinama, kad bus atrinkta tik viena mergina, bet laidoje buvome dviese – aš ir dar viena brunetė, kurios iki to karto nebuvau sutikusi nė vienoje atrankoje.
Kaip jautiesi dabar, kai italų spauda rašo, kad darbą eteryje gavai tik dėl pažinties su Berlusconi?
Pirma, jei tikrai būčiau pasinaudojusi šia pažintimi, būčiau tapusi laidos vedėja, o ne studijos puošmena, antra – Italijoje šis skandalas nesukėlė jokios audros, nes visa tai tebuvo aptarinėjama kalbų lygiu. O štai Lietuvoje tarsi įvyko bombos sprogimas. Niekaip nesuprantu, kodėl mane ir mano šeimą dabar taip puola...
Rasa, kaip sužinojai apie gimtinėje kilusį šurmulį?
Paskambino mama ir paklausė, kas man nutiko, nes darbovietėje jos jau ieškojo žurnalistai, apie mane tėtis kažką buvo girdėjęs kalbant per radiją. Papasakojau tai, ką parašė italų spauda, dėl nieko teisintis tikrai neteko, buvau visiškai rami, nes su savo šeima esame labai artimi, todėl ji žino viską apie mano gyvenimą, darbą, draugus ir pažintis Romoje. Tikrai nenumaniau, kad netrukus prasidės tokie baisūs dalykai. Lietuviškuose portaluose pasirodys klaidingos informacijos, mūsų dienraščiai versdami itališkus straipsnius dar daugiau įvels klaidų ir netikslumų. Per pastarąsias savaites buvau išvadinta Berlusconi haremo favorite, linksniuojama su garsiausiomis Lietuvos prostitutėmis, bulvarinėse laidose apie mane pasisakė kažkokios merginos, Italijoje dirbusios erotiniais modeliais, kurių niekuomet gyvenime nesu sutikusi, dar vienos modelių agentūros atstovė.
Kažkas skelbė, kad manęs laukia teismas kažkokioje prostitucijos byloje ar kad papirkau buvusią savo mokyklą, kad joje niekas nieko apie mane nešnekėtų. Vienoje laidoje net buvo pasakojama, kad tėvams už penkiolika tūkstančių eurų nupirkau naujutėlaitį automobilį, bet tai nėra tiesa. Taip, aš jiems nupirkau vienuolikos metų senumo mašiną už penkiolika tūkstančių litų, nes tėvams jos tikrai reikėjo. Tiek daug purvo ir nesąmonių. Visa tai tikrai peržengė bet kokias padorumo ribas, todėl dabar konsultuojuosi su teisininkais, kad šmeižikai atsakytų už savo žodžius.
Kas visą šį laiką labiausiai tave palaikė?
Mano šeima, geriausios draugės ir Stefano. Esu stiprus žmogus ir tikrai niekada garsiai nekalbėčiau apie savo gyvenimą, jei visas šis pilamas purvas neliestų mano šeimos, o ji man – be galo brangi. Labai norėčiau paprašyti visų žmonių, kad netikėtų viskuo, kas jiems brukama. Užteks pagaliau gyventi kitų gyvenimus, galbūt pats metas atsigręžti į savuosius? Tikrai neturiu ko gėdytis dėl savojo, galiu tik didžiuotis tuo, ko pasiekiau ir kokiu žmogumi tapau.