– Nuo paskutinio „Rasabasa“ koncerto praėjo pusė metų. Kuo tą pusmetį gyveno grupė, kas naujo įvyko?
Snorre: Pagaliau visa grupė apsigyveno vienoje šalyje. Nors susikūrėme 2009-aisiais, mes niekada nebuvome „normali“ grupė – repetavome su didelėmis pertraukomis. Tik dabar mes turime progą rašyti dainas, groti kartu, nes visi esame čia. Paskutinį kartą grojome „Tamstos“ klube gruodžio mėnesį. Nuo to laiko mes nekoncertavome – visą dėmesį skyrėme naujų dainų rašymui ir repeticijoms.
– Pasyviai reklamuojatės spaudoje, nedalyvaujate įvairiose intrigose, retai dalinate interviu. Ar tai darote sąmoningai?
Snorre: Kaip ir minėjau, visą dėmesį skyrėme naujoms dainoms. Tol, kol nėra užbaigtų darbų, nėra ko parodyti, nėra apie ką ir kalbėti. Nejaučiu poreikio visiems pasakoti, ką aš valgiau pietums. Mano nuomone, tuos, kurie klausosi mūsų kuriamos muzikos, turėtų ir dominti muzika, o ne mūsų asmeninis gyvenimas.
Visad yra gerai, kai žmonės domisi grupe, ir sutinku, kad skandalais sulauktume daugiau dėmesio, tačiau į koncertą ateitų tik nedidelė jų dalis – dauguma pasiliktų namuose toliau skaityti skandalų, sako Rasa.
Rasa: Visad yra gerai, kai žmonės domisi grupe, ir sutinku, kad skandalais sulauktume daugiau dėmesio, tačiau į koncertą ateitų tik nedidelė jų dalis – dauguma pasiliktų namuose toliau skaityti skandalų. Taip būtų paaukotas privatumas – tai per didelė kaina. Mes kuriame muziką, o ne intrigas.
– Man labai įdomu – ką galvojate apie šiemetinę „Euroviziją“?
Snorre: Pats „Eurovizijos“ konkursas yra beskonybė, ir visi tai žino. Jei galvoji taip, tai laimėjusi daina visiškai atitiko konkurso formatą. Svarbu atlikti įsimenančią dainą, kuri patiktų dideliam skaičiui žmonių ir kurios priedainį paskui visi galėtų pakartoti. Aš žiūrėjau „Euroviziją“ vien todėl, kad žinojau, jog tai bus visiškas šlamštas, ir todėl bus juokinga. Juk negali į tokį konkursą žiūrėti rimtai – tu juokiesi iš dainų, iš atlikėjų, šokių, kostiumų – iš visko. Taigi laimėtojų daina buvo geriausia iš blogiausių. Manau, jog į „Euroviziją“ važiuoja tos grupės, kurios nori gauti dėmesio, bet joms nesiseka gauti jo kitais būdais, arba tos, kurios nori prarastą dėmesį susigrąžinti. Kai kurios jų priima viską kaip pokštą, ką padarė „LT United“ ir pataikė tiesiai į dešimtuką.
Rasa: Šis konkursas jau garsiems muzikantams nereikalingas, o perspektyvios jaunos grupės jo vengia, kad paskui nebūtų klijuojama „Eurovizijos“ etiketė. Pavyzdžiui, Anglijoje yra nežmoniškas skaičius gerų grupių ir atlikėjų, tačiau ar niekam nekyla klausimas, kodėl kiekvienais metais jie į konkursą siunčia tokius silpnus atstovus?
– Jūs niekur neskubate – nesiveržiate į festivalius, neorganizuojate koncertinių turų. Tad papasakokite, kokie „Rasabasa“ siekiai?
Snorre: Aš tiesiog nematau prasmės kažkur skubėti, jei dar neturi ko parodyti. Pasakysiu kitaip – jei tu dar nesi kažkuo patenkintas iki galo, nenori, kad kiti žmonės tai pamatytų ar išgirstų. Aš noriu rengti tik gerus koncertus, kurių metu skambėtų jau išbaigtos dainos. Be to, mes norime groti tik ten, kur galime tinkamai save pristatyti. Jei koncertų ar festivalių metu nėra pakankamai laiko normaliam sound check‘ui, viskas vyksta chaotiškai ir atmestinai, grupė negali gerai pasirodyti. Žmonės stresuoja vietoj to, kad tiesiog darytų tai, ką buvo suplanavę. O ką galvoti žmonėms, kurie atėjo į tavo koncertą? Juk savaime aišku, jog jie liks nepatenkinti. Aš manau, kad jeigu negali kažko daryti gerai, tada iš viso to nedaryk.
Rasa: Koncertuoti reikia, žinoma. Bet tik tada, kai patogiai jautiesi. Pavyzdžiui, „Rasabasa“ sulaukia daug pasiūlymų groti akustiškai, nes visiems atrodo, jog tai paprasčiau. Dažniausiai mes atsisakome.
Snorre: Ir mes tam turime labai rimtą priežastį – tai nėra tokia muzika, kokią mes grojame. Ir kai man pasako, kad gera daina yra ta, kurią gali atlikti tik pritariant gitarai, aš sakau, kad tai yra nesąmonė – čia kaip vaidinti scenoje be kostiumo arba sakyti, kad „Žiedų valdovas“ yra blogas filmas vien todėl, kad du aktoriai jo negali suvaidinti scenoje.
Visgi daug kas galvoja, kad Lietuvoje lieka tik blogos grupės, o visi talentingi iš karto turi iš čia išvažiuoti. Aš tai tiesiog pavadinčiau nepilnavertiškumo kompleksu, kalbėjo atlikėja.
– Dauguma lietuviškų grupių veržiasi į užsienį, o jūs elgiatės priešingai, nusprendėte likti Lietuvoje? Kas lėmė tokį apsisprendimą?
Rasa: Mums dabar čia yra labai gerai – pagaliau visa grupė gyvena vienoje šalyje. Man gerai – aš myliu Lietuvą, kitiems grupės nariams čia viskas nauja ir įdomu. Jiems juk čia yra užsienis. Visgi daug kas galvoja, kad Lietuvoje lieka tik blogos grupės, o visi talentingi iš karto turi iš čia išvažiuoti. Aš tai tiesiog pavadinčiau nepilnavertiškumo kompleksu. Nesuprantu, kodėl atrodo, kad užsienyje muzikantams yra geriau, lengviau – tai pačių sukurtas mitas.
Snorre: Šį klausimą aš girdžiu jau ne pirmą kartą. Nei Londone, nei Osle gyvenantys muzikantai neuždirba koncertuodami vien tik savo šalyje, visi jie planuoja muzikinius turus po Europą. Man atrodo savaime suprantama, kad jie vis tiek turi kažkur gyventi. Svarbiausia, kokią muziką tu kuri – geras dainas galima rašyti ir Osle, ir Vilniuje, ir bet kur kitur. Juk lietuviai nėra mažiau talentingi. Tačiau pastebėjau, jog daugeliui patinka blogai galvoti apie kitus ir nuolat skųsis. Mažai kas pasakys: „O, kaip gerai, kad jie čia apsigyveno, kad groja“. Priešingai – kai kuriems sunku patikėti, jog atvažiavai į Lietuvą, nes matai čia galimybių. Man liūdna, kad žmonės taip negatyviai galvoja apie savo šalį. Tai tas pats, jei pasakytum, kad Lietuvoje yra tiesiog neįmanoma daryti kažko gero.
– Kaip žmogui, niekada negirdėjusiam „Rasabasa“, keliais žodžiais apibūdintumėte savo kuriamą muziką?
Snorre: Aš net nebandyčiau to daryti. Tiesiog pasiūlyčiau jos paklausyti pačiam. Prisiminiau tokį posakį: „Kalbėti apie muziką – tai tas pats, kas šokti apie architektūrą“ („Talking about music is like dancing about architecture” – angl.). Aišku, galima pasakyti, kad grojame kažką panašaus kaip ta arba ta grupė, bet vietoj to juk geriau tiesiog imti ir paklausyti to, ką grojame mes.
– Neseniai paskelbėte apie gegužės 27 d. „Menų spaustuvėje“ įvyksiantį koncertą. Ką jums reiškia šis pasirodymas?
Snorre: Tai pirmasis „Rasabasa“ koncertas po pusmetį trukusios pertraukos. Taip pat koncerte gros ir mūsų draugas Markas Palubenka, kurio muziką patys mėgstame. Mes nekantriai laukiame šio pasirodymo, nes per visą šį laiką parašėme daug naujų dainų, kurias žadame pristatyti „Menų spaustuvėje“. Tos naujos dainos taip pat pasirodys mūsų būsimajame EP, kurį planuojame išleisti šią vasarą.
