Juokėsi, nes ką gi kito daryti išgirdus tiesą? Juokėsi žmonės ir iš tų, kurie kasdien skelbė vis naujas politinių sąmokslų (konspiracijų) teorijas. Bet iš šitų juokėsi dėl to, kad netikėjo. Juolab kad daugelis, kurie jas skelbė, nebūtų išvardiję pagrindinių skirtumų tarp įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios. Ir dažnas kentėjo nuo kanapinės paranojos.
Ėjau mišku nešyklėje nešdamasis septynių mėnesių amžiaus sūnų. Gavau elektroninį laišką. Baleto dėstytojas iš akademijos nusprendė mokyti nuotoliniu būdu. Dabar aktorinio studijos pavirto į „Pasidaryk pats“ ir webinarų pelkę. Gyvendamas atokiau nuo miesto gaunu tik interneto trupinius.
Norėdamas dalyvauti baleto paskaitoje turėčiau išeiti prie pagrindinio kelio su aptemptais drabužiais ir įsikibęs pušies beviltiškai bandyt padaryt grand battement. Super.
Dabar gresia administracinės nuobaudos už karantino nesilaikymą. Miško proskynoje, poilsiavietėje, mačiau keturis pusamžius vyrus. Atrodė lyg labai seniai nesimatę. Jie širdingai kvatojosi iš vienas kito juokelių, įdėmiai klausėsi vienas kito, mėgavosi atšilusiu oru. Buvo gera paliudyti jų draugystę.
Jei ne karantinas, gal jie net nebūtų taip susitikę. Gerklėje net susigniaužė kažkoks gumulas, kai iškviečiau jiems policiją.
Kadaise buvo transliuojama alaus reklama, skelbusi, kad mus vienija krepšinis ir pergalės. Manau, kad išties mus vienija ligos. Bendrasis pokalbių kontekstas visiems. Senjorai dažnai kalba apie ligas. Tėvai kalba apie vaikų ligas. Jaunesnioji karta kalba apie psichikos ligas. Gal tik paaugliai mažiau kalba apie ligas, jie turi gan daug vitalinės energijos. Jie pradeda įžangą į poravimosi žaidimą ir čia turbūt neveiktų toks koziris „Aha, mažute, esu ligotas, gaunu stabilią nedarbingumo išmoką.“
Dabar didžioji dalis pasaulio susivienijo. Sportinių uniformų siuvyklos pašaukė atgal į darbą savo darbuotojus – siūti drabužių medikams. „Volkswagen“, „Ford“, „Nissan“, „Ferrari“ ir „General Motors“ pradeda gaminti ventiliatorius ir kitą įrangą ligoninėms. Vietinės alkoholio daryklos pradeda gaminti dezinfekcinius skysčius. Tai primena Antrojo pasaulinio karo laikus, kai dauguma gamyklų persikvalifikavo, kad pasitarnautų militaristiniams tikslams. Madride lavonus pradėta krauti į ledo čiuožyklas, nes morguose nebeliko vietų. Kai kur žmonėms, kurių amžius viršija 65 metus, nebeduodami respiratoriai – juos saugo jaunesniems, kurie turi daugiau šansų išgyventi.
Esu pasimetęs. Nežinau, kaip deramai į tai reaguoti. Dalis manęs norėtų tikėti, kad tai įsivešėjęs žmonių kvailumas.
Esu pasimetęs. Nežinau, kaip deramai į tai reaguoti. Dalis manęs norėtų tikėti, kad tai įsivešėjęs žmonių kvailumas. Esu matęs įvairiausių įspėjančių užrašų: „Neatidarinėkite lėktuvo durų skrydžio metu“, „Plastikinis dešrelių įpakavimas nevalgomas!“, „Nelieskite žoliapjovės peiliukų, kol jie sukasi“, „Nelyginkite drabužių, kai esate juos apsivilkę“, „Tualeto šepetys nėra skirtas asmeninei higienai.“ Vertinant šiuos įspėjimus yra pagrindo turėti vilties dėl kvailybės priepuolių.
O jei tai ne kvailumas... kitomis akimirkomis panikuojantis protas persmelkiamas paranojos. Pradeda tikėti visomis įmanomomis sąmokslo teorijomis. Belieka užsidėti aliuminio folijos kepuraitę, medžiaginę kaukę su gintaro akmenėliais viduje ir apšlakstytą švęstu vandeniu ir žegnotis purškiant orą actu.
Belieka užsidėti aliuminio folijos kepuraitę, medžiaginę kaukę su gintaro akmenėliais viduje ir apšlakstytą švęstu vandeniu ir žegnotis purškiant orą actu.
Pasitaikė atvejis, kai buvo pardavinėjami „Pasidaryk pats“ COVID-19 viruso testai. Daugelis pasidavė pagundai juos nusipirkti. Galop išaiškėjo apgaulė – tai buvo nėštumo testai. Bet karštligiškas protas linkęs ieškoti net ir bukaprotiškų gelbėjimosi būdų.
Gyventi istorinio įvykio metu užknisa. Bent jau iš pradžių. Po to atkreipiu dėmesį į šį lėtumą. Štai beveik visų religijų šventyklose yra daug vertikalios erdvės. Ji visiškai nenaudinga. Jos neišnaudosi praktiniais sumetimais, pragmatiškai. Bet joje dvasiai palikta vietos augti. Šis lėtumas irgi yra nenaudingas – man jis nuostolingas (atšaukti spektakliai, renginiai, pasirodymai, konferencijos). Bet jame yra kažkas esmingo. Bent jau spėju beveik laiku nusikarpyt kojų nagus. Tikiuosi, kad karantinai netaps kasmetine mūsų rutina, tačiau toks lėtumas galėtų vis pasikartoti.
Toks lėtumas galėtų vis pasikartoti.
Dar prieš įsismarkaujant šiai situacijai dažnai pasigirsdavo skambios, lozunginės kalbos ir nuomonės apie gerovės valstybę. Pastebėjau, kad Lietuvoje viešieji arba maitinimo įstaigų klozetai dažniausiai būna apdergti. Viskas prasideda nuo mažmožių. Man mažasis gerovės valstybės indikatorius – tai, kad bare, stotyje ar užkandinėje užsukus į tualetą, nereikėtų kelti klausimo, kaip kažkas sugebėjo apšikt lubas. Dėl to šioje situacijoje neramina tai, kad jos rezultatas priklauso nuo daugumos sąmoningumo.
Buvo dvidešimt pirmasis amžius. Neseniai degė Australija, prieš tai – Kalifornija. Afriką siaubė neregėto gausumo skėrių spiečiai, ledynai ir toliau tirpsta. Pandemija. Kasdien daugelis tikrino, kiek žmonių užsikrėtė virusu jų šalyje ir pasaulyje. Viename iš tinklalapių, teikiančių statistinę informaciją, taip pat buvo nurodoma, kad preliminariais skaičiavimais visi naftos ištekliai šioje planetoje baigsis po 43 metų (šio teksto rašymo metu).
Žmonių, kurie neturi prieigos prie švaraus geriamojo vandens yra 802 222 520 ir maždaug kas keturias sekundes šis skaičius sumažėja vienetu. Aliaksandras Lukašenka neįvedė Baltarusijoje karantino ir pasakė, kad tai psichozė ir „geriau mirti stovint negu gyventi klūpant“.
Priklaupęs šiandien žiūrėjau į skruzdėlyną. Dažnai klūpau būdamas su sūnumi. Klūpau ir tuomet, kai reikia dirbti su žeme – ravėti, sodinti. Nesiimu spręsti, kaip geriausia mirti ar gyventi. Kaip jau sakiau – esu pasimetęs. Skelbiama labai daug įvairiausių tiesų. Ir galų gale, kelių tikrai neabejotinų absoliutų atžvilgiu, visos jos gali pasirodyti juokingos.
P.S. Tik tiesa ta, kad išties neiškviečiau policijos tiems keturiems draugams, kuriuos mačiau pamiškėje. Gal būtent dėl to ir esu vienas tų mažmožių, dėl kurių dar nesame gerovės valstybė.
