Ne viena dailiosios lyties atstovė rėžtų drąsiai, kad vyrams apsirengti taip paprasta – „kelnės, kojinės ir marškiniai”.
O ką daryti, jei nori būti bent kiek išskirtinesnis?
Surasti tinkamą ir asmenybę pabrėžiantį rūbą nėra taip paprasta. Na, nebent nenori apsikrauti ir ieškai tiesiog, ką apsirengti, bet nekuri jokio savitumo. Vis tik, tie, kurie savo apranga turi ką pasakyti ir pabrėžti, neretai turi gerokai paplušėti. Jie užsuka įvairius „butikus“, ne visai naujų daiktų parduotuves ar šmėžteli ir moteriškų drabužių skyriuje.Ir tai nereiškia, kad vyras su moteriškame skyriuje rasta marška ar skara atrodo mažiau vyras.
Juk moteriški drabužiai būna įvairesni, įdomesni, o vyriškuose skyriuose siūlomas mažesnis pasirinkimas, konservatyvesni drabužiai. Skomantas užsukęs į „ DeŽavu“ butiką Vilniuje, moteriškų drabužių skyriuje iš karto pastebėjo gėlėtą skarą, kurią priderino prie paprasto vyriško megztuko ir iškart sako – „va, jau geriau“.
Kitas butiko privalumas, kurį pabrėžia Skomantas, kad jie labai kompaktiško dydžio. Čia kabo jau atrinkti drabužiai ir prie jų derantys aksesuarai. Tai yra ne mažas pranašumas, sako jis, turint omeny, kaip jo mergina neretai ir visą dieną užtrunka didžiosiose parduotuvės, kol išsirenka kažką tinkamo.
Vis tik Skomantas neaplenkia ir didžiųjų prekybos vietų, tačiau dažniau tik tuo tikslu, jei reikia paprastų juodų marškinėlių, kurie derėtų prie ryškių kelnių. Reklamos kūrėjas brėžia aiškią skirtį – „reikia pieno, eini į pieno parduotuvę, tokios masinės rūbų prekybos vietos man yra juodų marškinėlių parduotuvės, kur visada jų rasi“.
Skomantas spėjo nemažai pasaulio išmaišyti, kad leistų sau įvertinti vilniečių vyrų stiliaus pajautimą. Kaip teigia jis, situacija yra smarkiai pagerėjusi.
Aštresnį žodį kišenėje neretai turintis kūrybininkas brėžia kelias sostinės vyrų stiliaus gaires: „egzistuoja centro ratas, apsuptas Akropolio žiedu. Dar nemačiau, kad Akropolyje vyrai gražiai rengtųsi. Vis tik, mano aplinkos žmonės, čia tie, kurie nuovokesni šiuo atžvilgiu, sukasi tokioje ribotoje kultūrinėje erdvėje, su 5 barais ir klubais.
Taigi, vertinant šią aplinką, vienareikšmiai galima teigti, kad viskas čia gerai ir dažniau šie žmonės atrodo kur kas geriau, nei vakarų didmiesčių gyventojai. Na aišku, dar yra Lentvario mados. Tačiau jos man kelia įtarimą, nors tai taip pat gali turėti pozityvią prasmę – matai juos, užuodi tam tikrą pavojų ir kerti gatvę į kitą pusę“.
Reklamos kūrėjas yra įsitikinęs, kad drabužis yra neatsiejama įvaizdžio dalis, kuri parodo kas tu esi, yra tarsi kodas. Vieni tai daro sąmoningai, tiesinasi plaukus 4 val., iš vakaro pasiruošia kelis aprangos derinius kitai dienai ir pan., kiti tai daro spontaniškai.
Be to, tas pats rūbas gali turėti skirtingą žinutę. Tai priklauso nuo akcentų ar net tokios reikšmingos detalės, kaip medžiaga. Kaip teigia jis, ne be reikalo kuriami anekdotai po anekdotų apie treningų mėgėjus. Net jei kažkas dėvės juos aksominius, niekas jo neįvertins, kaip mados guru. Kitas atvejis, jei užsimesti treningus nusprendi tam, kad atrodytum juokingai. Ta gerąja prasme. Štai prašom – atrodai kitaip, juokingai, taigi keičiasi ir drabužio diktuojamos žinutės prasmė.
Pats Skomantas norėtų skirti daugiau dėmesio aprangai. Jam patinka rengtis nuotaikingai, žaismingai. Tokia yra jo saviraiška. Sutikit, marškinėliai ant kurių puikuojasi 17 katinėlių tikrai nuteikia smagiau, džiugina, nei, tarkime, nuobodūs ir vienodi apdarai. Žinoma, būna ir tokių dienų, kai norisi tapti nematomu. „Tam puikiai tinka „juodų marškinėlių parduotuvės“, – šypsosi Skomantas.
Apie festivalį Fashion Vilnius skaitykite čia.
