Abu sutaria – niekas po vestuvių nepasikeitė, pirmieji santuokos metai netapo santykių išbandymu, o ir didelių krizių neturėjo. Per penkerius metus iki susituokiant jie gerai apsitrynė, tad, sako, nebeliko ko gludinti. „Blogai, kai žmonės tuokiasi prieš tai neišsirėkę, neišsiaiškinę tam tikrų dalykų. Mums su Renata visada pavykdavo viską išsiaiškinti – išsirėkdavome, išsijuokdavome. Ir dabar ginčų pasitaiko, bet jie tokie smulkūs, nereikšmingi...“ – džiaugiasi Deivis.
„Galbūt kitaip yra toms poroms, kurios susituokia praėjus vos metams nuo draugystės pradžios, – svarsto Renata, – kai virš galvos rožiniai debesys plaukia. Laikui bėgant atsiranda kasdienybė, rutina, ir tai santykius keičia. O mes juk seniai esame šeima. Meilė, kuri priverčia drebėti iš jaudulio, virto kitokiu – brandesniu – jausmu. Rožiniai debesys jau išsisklaidė, kasdienė rutina – seniai pažįstama.“ Nepasikeitė ir tai, jog iki šiol vienas kitą girdi. „Mūsų abiejų klausa vis dar veikia, fiksuojame, ką kitas kalba, galvojame apie tai ir taisome savo elgesį, jei yra netinkamas. Ir dar – turime svajonių! Dviejų mylinčių žmonių svajonės turi būti bendros“, – įsitikinęs Deivis.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“