Dabar Rasa nusprendė sėsti prieš kamerą ir papasakoti ne tik apie asmeninį gyvenimą, naują veiklą, tačiau ir tai, kiek drąsos reikia turėti moteriai, norint Lietuvoje būti laimingai, ypač tuomet, kai tenka priimti nepatogius sprendimus, rašoma televizijos pranešime spaudai.
„Jei moteris nori gyventi taip, kaip jai pačiai patinka, o ne pagal visuomenės primestas normas – reikia ne tik būti drąsiai, bet ir apsišarvuoti kantrybe“, – pirmadienio vakarą 20 val. per LNK televiziją pasirodysiančioje laidoje „Nuo... Iki...“ sakė Rasa Barauskaitė.
Aplinkinių pomėgį kitus auklėti ar patarti tuomet, kai niekas to neprašo, Rasa pajuokaudama vadina vienu iš nacionalinių lietuvių bruožų. Todėl, pasak jos, interviu būtų kur kas atviresnis, jei ji gyventų Niujorke, ar Londone, o ne Lietuvoje, kur aplinkiniai taip mėgsta teisti.
Moteris sakė dėl to ne kartą svarsčiusi viską mesti, ir išvykti iš Lietuvos. „Nugirstu momentais, kad dabar nesu tokia rimta, kaip anksčiau. Anksčiau buvau rimta verslininko žmona, rimtus darbus dirbau, o dabar tarsi nerimta. Nors iš tikrųjų visiškai niekas nepasikeitė. Gyvenu lygiai taip pat savo gražų rimtos, nerimtos gyvenimą ir būnu tiek vakarėliuose, tiek ir labai rimtai dirbu“, – pasakojo Rasa Barauskaitė.
Šiandien Rasą kur kas dažniau galima sutikti bėgiojančią Palangos gatvėmis ar sportuojančią paplūdimyje nei pasipuošusią aukštakulniais sostinėje. Į pajūrį ji persikraustė dar žiemą, karantino metu, trokšdama pakeisti aplinką. Tuomet teko gerokai pasukti galvą, ką daryti, kaip viską atlaikyti, nes vos pradėjus dirbti po pirmojo karantino, buvo paskelbtas antrasis – verslas sustojo, pajamų nebuvo, o dar prasidėjo šalta, ir niūri žiema.
„Pabėgimas prie jūros tapo savotišku išsigelbėjimu nuo sostinėje apėmusios depresijos, ir beviltiškumo“, – pasakojo R. Barauskaitė. Karantinas Rasai, kaip ir daugeliui mūsų davė neįkainojamų pamokų: išmokė džiaugtis paprastais dalykais, rudeniniu lietumi, nes po jo dygsta grybai, taupyti, gerai apgalvoti pirkinius. Jei ne pandemija, gerokai pristabdžiusi Rasos verslą, ji sako nebūtų priversta ieškoti naujos veiklos.
Nedaugelis žino, tačiau moteris pradėjo bendradarbiauti su naujai atsidarysiančiu Vakarų Lietuvos krematoriumu, ir ėmėsi visiškai naujos, Lietuvoje mažai kam girdėtos veikos – laidotuvių planavimo bei organizavimo. Ji sako, jau turinti tokios paslaugos norinčių klientų.
