Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ arena, išnagrinėjusi užsienio šalių renginių organizavimo pavyzdžius, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su pasiūlymu analogišką, patikrintą ir saugią praktiką bandyti taikyti ir Lietuvoje. Kol kas Vyriausybė į didžiausios šalies arenos iniciatyvą atsako tyla, lakoniškai pasiūlymą komentuoja tik šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Europa jau kyla
Skirtingose Europos šalyse jau eksperimentuojama ieškant saugiausių variantų grįžti į aktyvesnį gyvenimą. Bandomieji kultūriniai bei sporto renginiai surengti Vokietijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.
Visų saugumo pricipai panašūs – žiūrovai arba turi pateikti neigiamą testo rezultatą, arba testuojami vietoje prieš renginį, dėvimos kaukės, vykdoma dezinfekcija bei vėdinimas, laikomasi saugių atstumų. Renginių tikslas – įsitikinti, kad į renginio vietą patenkant tik neigiamus COVID-19 testų rezultatus turintiems asmenims bei laikantis saugumo reikalavimų, renginiai gali vykti. Tai – galimybė žmonėms grįžti į pilnavertį gyvenimą.
„Žalgirio“ arenos ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas komentuoja, jog eksperimentiniai renginiai ir visi juose taikomi saugumo reikalavimai, vykstantys užsienio šalyse, Lietuvoje nebūtų sunkiai įgyvendinami.
„Esame pasiruošę ieškoti patikimų būdų ir parodyti, kad renginiai gali būti organizuojami visiškai saugiai. Tam, kad prikeltume pramogų sektorių, be abejo, negalime norėti tik mes. Reikalingas valdžios pritarimas, palaikymas. Tik veikdami kartu, nuo renginių organizatorių iki kultūros įstaigų, ministerijų, sveikatos apsaugos institucijų, galime rasti saugių sprendimų ir taip suteikti vilties ne tik merdinčiam kultūros ir sporto sektoriui, bet ir visiems žmonėms“, – kalbėjo Paulius Motiejūnas.
Patirtimi dalijasi ir „Avia Soliutions group“ arenos vadovas Andrius Žiauberis: „Nuo pandemijos pradžios sukūrėme ir ištobulinome saugių renginių praktikas. Praėjusį rugsėjį ir spalį, kai arenos sulaukė žalios šviesos iš dalies vykdyti veiklą su ribojimais, organizavome ne vieną saugų renginį. Čia buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų: privalomas kaukių dėvėjimas, dezinfekcija, atstumo laikymasis sodinant žiūrovus į kas antrą vietą, draudžiamas maisto ir gėrimų vartojimas renginio metu ir kita. Svarbu pabrėžti, jog nė vienas koronaviruso protrūkis nebuvo siejamas su kuriuo nors iš šių renginių.
Įsigaliojus karantinui, toliau sėkmingai ir saugiai organizavome tokius svarbius renginius be žiūrovų kaip tarptautinės krepšinio ir rankinio rungtynės, sporto treniruotės ar televizijos projektų filmavimai. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) organizacinį arenos darbą įvertino taip gerai, jog dar vieno Europos krepšinio čempionato atrankos etapo „burbului“ surengti iš keturių valstybių pasirinko būtent mus.
Esame daug saugesni už parduotuves, kurioms dirbti leista. Turime daugiau įėjimų, didelį plotą, efektyvią žmonių srautų kontrolę ir kitą saugumo reikalavimams užtikrinti būtiną infrastruktūrą, o visi arenos lankytojai, skirtingai negu prekybos vietose, yra identifikuojami. Negana to, per tiek laiko jau esame išmokę dirbti saugiai. Visų minėtų kultūros ir sporto renginių metu neturėjome jokių COVID-19 atvejų.
Susiklosčiusią situaciją kelis mėnesius buvo galima kentėti tiek finansiškai, tiek morališkai, tačiau jau daugiau nei metus besitęsiantys ribojimai yra ne tik smūgis moralei, bet žlugdantys renginių verslą. Vienpusis dialogas su Vyriausybe ir jos sprendimų stoka neramina. Esame pasiruošę organizuoti renginius saugiai, turime infrastruktūrą, saugias darbo praktikas. Turime viską, ko reikia, išskyrus leidimą veikti.“
Socialinio – kultūrinio gyvenimo perspektyvos Lietuvoje
Lietuvoje visi susibūrimai – įskaitant renginius, kino sales, sporto klubus – duris užvėrė lapkričio 6 dieną, įsivyravus antrajai pandemijos bangai. Nespėjus įvesti atlaisvinimų kultūros ir sporto srityje, neskaitant atidarytų muziejų, jau kalbama apie trečiąją bangą ir naujus griežtinimus. Ateities perspektyvos taip pat miglotos – skiepai, imunitetas persirgus neatveria kelių į aktyvesnį socialinį gyvenimą, o tai įprastinio gyvenimo pasiilgusiems žmonėms nesuteikia motyvacijos laikytis nustatytų saugumo taisyklių.
„Susiduriant su Vyriausybės abejingumu ir matant, kad sporto ir renginių sektoriaus iniciatyvos nėra girdimos, susidaro įspūdis, jog politikai jaučiasi visiškai komfortiškai atėmę iš Lietuvos žmonių galimybę susitikti. Kultūros ir renginių profesionalai jau keletą mėnesių siūlo įvairius saugius renginių scenarijus, kurie tiesiog nugula biurokratų stalčiuose. Bet, nepaisant viso abejingumo ir cinizmo, mes visi turėsime išmokti gyventi su virusu“, – kalbėjo Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis.
Kaip komentuoja ir Renginių industrijos asociacijos valdybos narė Agnė Grigaliūnienė, nesulaukus valdžios atsako, beliks išeiti į gatves.
„Praėjo dvylika mėnesių, o valdžios institucijos vis dar bando valdyti virusą. Man tai panašu į bandymą suvaldyti gamtą. Vargiai rasime daugiau nukentėjusį sektorių nei renginių, pridedant dar ir visą smulkųjį verslą: drastištai kritusias apyvartas, atleistus arba išsibėgiojusius darbuotojus, sunkią emocinę būklę komandose.
Šiam sektoriui dar ypač sunku ir dėl to, kad valdžia arba mūsų negirdi, arba pasirinko negirdėti. „Žalgirio“ arenos pasiūlymo ignoravimas tai tik patvirtina. Liūdna, bet turbūt netolimoje ateityje tam, kad būtume išgirsti, teks eiti į gatves“, – kalbėjo Agnė Grigaliūnienė.
