Antradienį pasirodė žinia, kad Justė Arlauskaitė-Jazzu kartu su mylimuoju Donatu Ivanausku ir bičiulių pora netrukus atidarys restoraną Anykščiuose.
Nors Jazzu žurnalui „Stilius“ tikino, kad ši veikla bus labiau idėjinis projektas,o jos pagrindine veikla išliks muzika, savo restorano istoriją prisiminusi Mia 15min sakė, kad tai sunkiai įmanoma – šis verslas „suvalgo“ visą laiką.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jazzu atidaro restoraną: su mylimuoju ir bičiuliais investuoja Anykščiuose
„Restoranų verslas yra antras pagal sudėtingumą po aviacijos. Čia yra tiek daug detalių, kurias turi žinoti, čia tiek daug reikia visko prižiūrėti... Tai labai sunki, labai daug reikalaujanti veikla“ – 15min prisimindama savo patirtį sakė Mia.
Todėl tuos, kas tikisi, kad į restoranų verslą galima žengti be patirties, užtenka tik investuoti ir leisti tvarkytis patiems darbuotojams, ji įspėja – nudegsite.
„Restoranų verslas atrodo labai gražiai, pati į jį žiūrėjau pro rožinius akinius. Maniau, kad viskas bus faina... Bet realybė kitokia. Kavos gėrimui laiko nėra. Vis atsiranda visokių reikalų. Turi pradėti darbą prieš atsidarant restoranui, o baigti po uždarymo. Atsikeli ir užmiegi tik su mintimis apie tai. Nereikia tikėtis, kad šį darbą kas nors padarys už tave. Kai atidarai verslą sau, ir dirbi pats. Tas plėšimasis per dvi vietas yra neįmanomas. Jei jau atidarai restoraną, jame turi ir būti“, – sakė ji.
Jeigu turi restoraną, reikia atsiduoti šiai veiklai ir suvokti, kad tai yra kaip vaikas, naujagimis, su kuriuo turi būti nuo ryto iki vakaro.
Dabar, kai Mia gali ramiai prisiminti ir išanalizuoti priežastis, kodėl jai nepasisekė, atlikėja, kaip didžiausias problemas, įvardija laiko stoką ir nepatikimą personalą.
„Jeigu turi restoraną, pirmiausia reikia atsiduoti šiai veiklai ir suvokti, kad tai yra kaip vaikas, naujagimis, su kuriuo turi būti nuo ryto iki vakaro. Ir kaip bebūtų, visi žmonės žiūri savo kišenės. Mano atveju, kiekvienas žiūrėjo, kaip galima nuo savininko nusukti pinigų“, – tikina ji.
Mia prisipažįsta, restorano atidarymui ji tuomet nebuvo pasirengusi. Neturėjo nei patirties šioje veikloje, nei laiko viskam akylai prižiūrėti.
„Aš juk turiu ir kitą veiklą – muziką. Kaip tik tą vasarą buvo suplanuota begalė mano koncertų. Todėl manęs nebuvo restorane ir aš negalėjau visko prižiūrėti. O kai atleidi vadeles, reikia suvokti, kad nieko gero nebus. Dažnas šefas ar padavėjai niekada nedarys taip, kad būtų geriau tau, žiūrės, kad būtų geriau jiems“, – atvirai kalbėjo ji.
O kadangi restoraną atidarė su vyru Nerijumi Antanavičiumi, ji nuoširdžiai tikėjosi, kad jai išvykus į koncertus pajūryje, jis perims viską į savo rankas: „Išėjo nesąmonė. Todėl ir teko labai greitai užsidaryti.“
„Beje, atidarius restoraną, jis dirba į skolą. Man tai buvo didžiulis šokas, nes aš niekada niekam nebuvau skolinga. Ir ta nežinomybė – nežinai, kaip tau seksis. Mano restorane pirmas mėnuo buvo geras, bet tuomet visą laiką ir aš ten dirbau, tai gal dėl to. Gal aš kalbu apie savo personalą nelabai gražiai, bet tokia buvo realybė. Sąžiningų žmonių yra tikrai labai mažai. Būdavo tokių situacijų – nuvežu savaitės produktus už tūkstančius, o savaitės pabaigoje gaunu 20 eurų iš apyvartos...“ – atviravo atlikėja.
Paklausta, kokių patarimų ji turėtų Justei Arlauskaitei-Jazzu, Mia sakė: „Kadangi nežinau, kaip ji įsivaizduoja savo restoraną, galiu patarti tik viena – pasiruoškite, laiko sau nebeliks niekam. Nebent ji pasamdys direktorių, kuris viską prižiūrės. Bet vėlgi, tai turi būti be galo patikimas žmogus. Nežinau, kur šiais laikais yra personalas, kuriuo gali pasitikėti. Nežinau, ar net toks apskritai yra. Šiame versle gali pasitikėti tik savimi. Todėl palinkėsiu ištvermės, kantrybės, optimizmo, ir kad viskas jai būtų ne taip kaip man.“
Nežinau, kur šiais laikais yra personalas, kuriuo gali pasitikėti. Nežinau, ar net toks apskritai yra. Šiame versle gali pasitikėti tik savimi
Ar, pasimokiusi iš savo klaidų, Mia norėtų vėl nerti į restoranų verslą?
„Absoliučiai ne. Su maistu daugiau gyvenime nedirbsiu. Patikėkite manim, tai nėra taip gražu, kaip atrodo iš šono. Be galo didžiulė atsakomybė, kiekvieną kartą esi priklausomas nuo virėjo, nuo aptarnaujančio personalo. Kartais būdavo taip, kad aš pati nunešdavau klientams patiekalus, paduodavau meniu. Restorane nebesi joks vadovas, eini ir dirbi pats, nes tai priklauso tau. Ir nusilenki dar kiekvienam savo klientui, nes visi jie yra svarbūs ir brangūs“, – sakė ji.
Žinoma, nors Mios restoranas gyvavo neilgai, tačiau smagių akimirkų, keliančių iki šiol šiltus prisiminimus, irgi buvo.
„Labai gera, kai žmonės išeina ir dėkoja už maistą. Smagu, kai žeria komplimentus dėl šiltos atmosferos. Mes darydavome ir šventes, būdavo labai smagu matyti visus laimingas. Kai pamatydavau, kad visi staliukai užimti, diena būdavo pasisekusi, ir man tuomet viduje būdavo gera. O ir kiekviena diena būdavo kitokia“, – kalbėjo ji.
O visa įgyta patirtis ją privertė ypač vertinti tuos, kurie šiame versle sugeba puikiai suktis: „Aš gerbiu tuos žmones, kurie turi restoranų tinklus, kurie yra surinkę nuostabias komandas. Tai yra komandinis darbas, ir toji sėkmė nepriklauso vienam žmogui. Kas kartą atėjusi į restoraną pavalgyti, pagalvoju, kiek daug darbo čia yra įdėta. Vertinu visai kitaip dabar.“
Nors į maisto verslą Mia sako daugiau tikrai negrįšianti, jos galvoje sukasi jau kitos idėjos.
„Man patinka aptarnavimo sfera. Aš labai mėgstu žmones, man patinka naujos pažintys. Tad turiu tokią idėją, kuria pasidalinsiu jau šią vasarą. Dabar kaip tik vyksta derybos“, – 15min užsiminė Vilija Pilibaitytė-Mia.
