„Šiuolaikinė maisto pramonė sunkiai apsieitų be maisto priedų, gerinančių maisto skonį, kvapą, tekstūrą, bet visus juos reikia naudoti su saiku“, – sako mokslininkas.
Kaip manote, kodėl Lietuvoje taip išaugo susidomėjimas ekologišku maistu ir sveiku gyvenimo būdu?
Visais laikais žmonės domėjosi, ką valgo, tiesa, galbūt dabar, kai žinome, kad su netinkama mityba siejama apie trečdalis visų ligų, dėmesys maistui dar labiau sustiprėjo. Nemažai prie to prisidėjo ir globalizacija: produktai į Lietuvą atkeliauja iš viso pasaulio, o tai skatina domėtis, ką dedame į burną. Ir Lietuva ne išimtis – kitose valstybėse susidomėjimas maistu taip pat neslūgsta.
Dažnai sulaukiate sunerimusių ir sutrikusių bičiulių skambučių dėl maisto priedų?
Pasitaiko, ypač po kai kurių televizijos laidų (šypsosi). Žmonės nežino, kiek pasikliauti gąsdinančiomis prognozėmis, ir dažnai teiraujasi manęs. Jų nerimas suprantamas: juk visi valgome maistą, pirktą tuose pačiuose prekybos centruose, su tais pačiais maisto priedais.
Tikriausiai pats parduotuvėje jaučiatės daug laisviau: žinote, kokių maisto priedų vengti?
Turint nors kiek žinių, pasirinkti sveiką maistą nesunku. Man tie priedai ne tokie baisūs, kaip teigiama televizijos laidose. Tie, kurie turi numerį E, sąlyginai nekenksmingi. Tiksliau, jų kiekiai, leidžiami dėti į maisto produktus, moksliškai patvirtinti, ištirti ir laikomi saugiais. Viskas priklauso nuo to, kokį kiekį žmogus jų gaus per dieną ar savaitę.
Kaip žmogus, besirūpinantis savo ir artimųjų sveikata, turėtų elgtis, į ką atkreipti dėmesį?
Visų pirma žmonės turėtų žinoti, kad maisto priedai yra sintetinės ir gamtinės kilmės. Pastarieji mums puikiai pažįstami: actas, obuolių rūgštis, burokėlių ekstraktas, vitaminas C ir pan.
Labai svarbus dalykas – vartotojų išprusimas. Informacijos apie maisto priedus galima rasti internete, o su jais susipažinus teliktų atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir matytumėte, kiek ir kokio priedo gaunate per savaitę.
Užsienyje itin populiarios nedidukės kišeninės knygutės, kuriose surašyti patys populiariausi maisto priedai. Tai padeda žmonėms orientuotis. Manau, ir Lietuvoje problemos neliktų, jei tik gamintojai laikytųsi higienos ir saugos normų, sąžiningai naudotų maisto priedus, o vartotojai mokėtų atsirinkti.
Ar galime pasitikėti maistu kavinėse ir restoranuose, o gal situacija tokia pat kaip ir prekybos centruose? Gal laikas pradėti gaminti namuose?
Maitintis tik namuose, matyt, būtų labai sunku, tik nedaugelis galėtų ruošti tradicinius pietus. Gyvenimo tempas greitas, visi skuba. Tikėtina, kad dėl šios priežasties greitai paruošiamas maistas išliks ir ateityje.
Įtikinti vaikus valgyti tai, kas sveika, labai sunku: ankstyvame amžiuje sveikata dar nesiejama su ateitimi.
Sutiktumėte, kad su globalizacija į Lietuvą ir plūstelėjo dauguma kenksmingų maisto priedų?
Kaip sako anglai, niekada negausi nemokamų priešpiečių (šypsosi). Lietuvoje populiarėjant skirtingų šalių virtuvėms žmonės susirūpino, bet nemanau, kad tai – blogas dalykas. Higienos normos ir kiti reikalavimai turėtų būti taikomi kaip nacionalinės kultūros restoranuose. Žmonės, vartodami neįprastus maisto produktus, turėtų atminti, kad jie gali daryti poveikį organizmui: sukelti alergiją, dirginti skrandį ir pan.
Ką patartumėte rinktis besilaukiančioms moterims?
Per nėštumą būtina ypač gerai suderinta mityba, nes moters organizme pasikeičia medžiagų apykaita. Vertėtų labai atidžiai į tai pažiūrėti. Kodėl nepasirinkus kuo natūralesnių produktų – be cheminių priedų, dažiklių ar cheminių konservantų?
Kas rūpinasi maisto ruoša jūsų namuose?
Pats gaminu gana retai, todėl pasikliauju žmona, ji – puiki kulinarė. Rinkdamiesi maisto produktus, stengiamės valgyti daug daržovių, renkamės mažiau kaloringą maistą, kuo mažiau sočiųjų riebalų, nuo kurių kaupiasi cholesterolis. Pirkdami maisto produktus, žiūrime, kad juose nebūtų maisto priedų su sintetiniais dažikliais ar saldikliais. Dažniausiai geriame mineralinį vandenį arba sultis.
Ar tiesa, kad bene daugiausia skonio stipriklio natrio glutamato E621, galinčio paversti net ir sugedusį produktą skanėstu, slypi mėsos gaminiuose...
Su mėsos produktais sudėtingiau, bet gerai paieškojus galima rasti ir mėsos gaminių be E621. Mano patarimas būtų vartoti kuo skirtingesnius produktus: į juos dedama skirtingų maisto priedų, taip pat nepamiršti vaisių ir daržovių (jų reikėtų valgyti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną).
Papasakokite plačiau apie natrio glutamato poveikį žmogaus organizmui...
Natrio glutamatas sustiprina skonines produkto savybes, todėl dažnai naudojamas mėsos, žuvies patiekalams, sriuboms ar salotoms skaninti. Azijos virtuvėje jis žinomas jau labai seniai ir vertinamas dėl naujo skonio rūšies „umami“, kuri laikoma penkta tarp saldumo, sūrumo, rūgštumo ir aštrumo. Tiesa, patys milteliai beskoniai, bet kartais jie sukelia nemalonių pojūčių, vadinamų „kinų restorano sindromu“ – jautriems žmonėms pradeda svaigti galva, padažnėja širdies plakimas, bet tie dalykai greitai praeina.
Visgi žmonės nuo to pilnėja, gimsta hiperaktyvūs vaikai, daugėja onkologinių ligonių...
Galime pasidžiaugti, kad šiandien uždrausta nemažai dažiklių, kurie sukeldavo kepenų vėžį. JAV vėžio instituto duomenimis, su maistu susiję apie trisdešimt procentų susirgimo vėžiu atvejų, o su maisto priedais – vos vienas procentas. Kiekvienas maisto priedas yra kenksminga ir toksiška medžiaga, tačiau, jei jos kiekis sumažinamas daug kartų, ji patvirtinama ir leidžiama vartoti maisto produktuose. Patikėkite, kalbant apie mitybą, yra kur kas rimtesnių problemų nei maisto priedai.
Parengti mitybos rekomendacijas kiekvienam žmogui individualiai – tolimos ateities siekis. Šiuo metu mokslo pasaulyje apie tai daug diskutuojama, bet kiek tai užtruks, tiksliais pasakyti sunku.
Kubeliai sriuboms ir troškiniams gardinti tikriausiai taip pat ne be natrio glutamato?
Beveik visuose greitai paruošiamuose produktuose yra natrio glutamato. Daugumai žmonių tai neturėtų kelti problemų. Supraskite, jei gamintojai nedės E621, produkto nebus tarp populiariausių. Paragavę žmonės manys, kodėl turi tai valgyti, juk yra skaniau. Trumpai tariant, toks natrio glutamato tikslas.
Tenka girdėti, kad prekybos centruose ne visada laikomasi maisto produktų gamybai tinkamos tvarkos: pasibaigus galiojimo laikui, panaudojami skonio stiprikliai bei konservantai, ir produktai lieka gulėti lentynose...
Čia jau nusikaltimas. Jei tokie atvejai būtų išaiškinti, prekybos centrai smarkiai rizikuotų: bausmės už tokius nusižengimus griežtos. Parduotuvės dirba ar bent jau turėtų dirbti pagal griežtus higienos ir saugos reikalavimus. Vartotojams itin svarbu, kad gamintojai maisto priedus naudotų sąžiningai, bet pasitaiko, kad jais maskuojami gedimo procesai...
Pakalbėkime apie vaikų mitybos ypatumus...
Įtikinti vaikus valgyti tai, kas sveika, labai sunku: ankstyvame amžiuje sveikata dar nesiejama su ateitimi. Žinau tai iš savo šeimos: kovodavau su dukromis prašydamas, kad jos gertų kuo mažiau nesveikų gėrimų, nevalgytų nesveiko maisto... Nesaikingai vartojami gėrimai, kuriuose daug saldiklių, fosfatų ir konservantų, gali sukelti rimtų pasekmių ateityje. Nors informacijos apie sveiką mitybą šiandien daug, dažnai pasirenkamas lengvesnis kelias – jaunystėje atsispirti pagundai kur kas sunkiau (šypsosi).
Visgi gyventi sveikai dukras išmokėte?
Na, dabar jos jau savarankiškos, nereikia kontroliuoti. Mažoji pasirinko verslo ir ekonomikos studijas Amsterdame, o vyresnioji liko arčiau mano mokslo srities, įgijo magistro laipsnį Švedijoje. Dabar dukroms galiu tik telefonu priminti, kad nepamirštų sveikai maitintis.
Mokslininkai vis garsiau kalba apie personalizuotą mitybą... Kada galime jos tikėtis Lietuvoje?
Atskleidus žmogaus genomą (paveldimą organizmo informaciją, užkoduota DNR), prabilta ir apie personalizuotą mitybą. Parengti mitybos rekomendacijas kiekvienam žmogui individualiai – tolimos ateities siekis. Šiuo metu mokslo pasaulyje apie tai daug diskutuojama, bet kiek tai užtruks, tiksliais pasakyti sunku.
Patirtimi dalijatės ne tik su Lietuvos žmonėmis. Tikriausiai daug keliaujate?
Savo darbų niekada nebaigiu 17–18 val., dažnai dirbu sekmadieniais ir ne tik namuose, tenka ir lėktuvuose. Būna periodų, kai atsipalaiduoti sunku. Dažnai dalyvauju pasaulinėse mokslo konferencijose. Gana greitai laukia skrydis į Indiją. Per 35–erius darbo metus aplankyta daugiau nei penkiasdešimt šalių, tarp kurių JAV, Brazilija, Argentina, Japonija, Kinija, Singapūras ir daugelis kitų.
