Rimai, pasimečiau tarp visų Tau klijuojamų etikečių. Kaip geriausiai būtų Tave pristatyti?
Kad visi epitetai išsakyti pro šoną! Koks aš lietuviškasis Bradas Pittas? Jei jau lyginate su aktoriumi, tai aš turbūt panašesnis į Kirilą Glušajevą ar Ramūną Cicėną. Namuose turiu veidrodį ir matau, kad esu tvirtas bulviaveidis. O kalbant apie mano raumenis, negaliu pasakyti, jog turiu jų kalnus. Greičiau jau esu raumenų mazgas (juokiasi).
O daug pastangų dedi, kad išsaugotum gerą, atletišką figūrą?
Aš sportuoju reguliariai, beveik kasdien, tačiau tai darau ne sporto salėje, kaip daugelis įsivaizduoja. Ten nėra „staklių“ ir „mašinų“. Aš užsiimu gimnastika. Ir anaboliniai steroidai nėra mano draugai. Jei juos vartočiau, tuomet turėčiau didelius raumenis ir mažus tuos... Na, tuos, kurie šokėjams kartais maišo (kvatojasi). Gal ir neblogai būtų – pradėčiau geriau šokti...
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Rimas Valeikis su šokių partnere Sandra Kniazevičiūte |
Stebint iš šono atrodo, kad Tu, iš projekto „Kviečiu šokti“ komisijos narių išgirdęs komplimentus, imi drovėtis. Kodėl?
Komplimentai yra puiku, bet jei jie tokie, kurie toli nuo tikrovės, tuomet atrodo, kad iš manęs, turbūt, šaipomasi, mane ironizuoja. Aš joks Bradas Pittas!.. Su komplimentais kaip su tortu: tai labai skanu, tačiau paskui svarbu nesusirgti cukriniu diabetu.
Prieš šokių projektą prisipažinai, kad esi pasiryžęs vašku nusidepiliuoti krūtinę. Ištesėjai žodį?
Tiesą pasakius, ne. Kadaise mano partnerė Sandra Kniazevičiūtė sakė, jog šokėjams būtina depiliuotis krūtinę, bet vėliau paaiškėjo, kad manoji ne tokia jau ir plaukuota. Tikrai neatrodo kaip Amazonės miškai, panašiau į Suvalkijos pievas. Kol kas šis klausimas neišspręstas, džiaugiuosi, kad visi jį primiršo. Tačiau dabar tu jį priminei! Vis dėlto... Jei ateityje darysiuosi šią procedūrą, būtinai papasakosiu, kaip sekėsi ir kokius pojūčius patyriau. Gal tada geriau suprasiu, ko nori moteris.
Tave vadina vienu iš seksualiausių Lietuvos vyrų. Atskleisk, kada geriausia mylėtis – prieš šokį ar po jo?
(Juokiasi). Dieve, nebandžiau! Pasakysiu atvirai: aš jau sulaukiau tokių metų, kai man seksas nebesvarbus. Kur kas geriau yra pasportuoti, pavalgyti, po gamtą pavaikščioti su šuniuku.
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Rimas Valeikis su žmona Agne Gintalaite |
Bet Tavo žmona Agnė visuomet šypsosi...
Taip, mano žmona tikrai šypsosi. Kodėl? Todėl kad seksas man nebesvarbus.
Milda Bartašiūnaitė šokį prilygino vertikaliam aktui. Pritari tokiam teiginiui ar geriau galėtum jį apibūdinti?
Manau, šokis atsirado ne dėl to, kad žmonės galvojo, jog reikia pasimylėti vertikaliai ar kažkaip kitaip. Šokį sugalvojo tie, kurie negalėjo dainuoti, nes kai jie sumedžiodavo mamutą ir sudainuodavo pirmąsias dainas, nuolat atsirasdavo tokių, kurie nemokėjo to daryti, nors labai norėjo išreikšti savo laukinę sielą. Tad pradėjo šokti! Taigi šokį pavadinčiau žmonių be klausos daina.
Tu su šokių partnere Sandra laikomi vienais iš lyderių ne tik tarp šokėjų, bet ir žiūrovų. Kaip manai, ar galite laimėti projektą?
Tikrai taip nemanau. Galvoju, kad laimės Vilija Matačiūnaitė, Rūta Mikelkevičiūtė arba Radžis. Mes net negalvojame apie rezultatą. Jei pradėtume apie tai svajoti, būtų neįdomu. Su Sandra galvojame apie procesą. Malonu, kai šokis pasiseka, kai sulaukiame gerų žodžių.
Ar savo partnere pasitiki šimtu procentų?
Ooo, taip! Jei porą įsivaizduotume kaip organizmą, tuomet ji būtų širdis, „duodanti“ ritmą ir gyvybę. Žmonės turbūt nesupranta, kaip svarbu yra geras partneris. Aš tokią turiu. Sandra labai pasitikiu.
Šokių aikštelėje tarp dueto dažnai gimsta jausmai – tariami ar suvaidinti. Žiūrovai netrukus suporuoja partnerius ne tik ant parketo, bet ir gyvenime. Nesibaimini to?
Tikrai ne. Mes su Sandra esame per daug skirtingi žmonės, skirtingi mūsų interesai. Man smagu su ja šokti, tačiau gyvenime per daug skiriamės.
Ar dar nepavargai nuo šokių repeticijų ir filmavimų. Gal jau kilo noras spjauti į viską?
Kaip dailininkas dirbu kiekvieną laisvą akimirką. Kartais žmona Agnė būna nepatenkinta, nes iki tol kur kas daugiau laiko praleisdavome kartu. Dabar viskas pasikeitė. Grįžęs po repeticijų, skubu prie kompiuterio ir dirbu, dirbu, dirbu... Nors ir pavargstu šokdamas, tačiau man tai labai patinka, antraip net nebūčiau lindęs į šią avantiūrą, o sėdėčiau ant sofos ir valgyčiau lęšių košę (šypteli).
