Reklaminiuose plakatuose buvo estetiškai pavaizduoti dailūs jaunuoliai, dėvintys R.Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.
2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų dydžio baudą.
Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, ši bausmė bei paradoksalus Reklamos įstatymo interpretavimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.
„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą. Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje nebuvo nė vieno vaizdo, kuris žemintų religiją, jos atstovus ar tikinčius asmenis, nė vienas šios kampanijos reklaminis šūkis ar kitos reklaminės priemonės nekurstė religinės neapykantos. Paprasčiausias faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame Lietuvos Respublikoje galiojančiame įstatyme – negali būti laikoma pažeidimu“, – teigė K.Liutkevičius.
Kaip pastebi Žmogaus teisių stebėjimo institutas, tiek nuotraukos, tiek drabužiai, eksponuojami nuotraukose, yra meno kūriniai, todėl administracinių nuobaudų taikymas menininkams dėl religinių simbolių naudojimo kūryboje prilygsta Konstitucijoje įtvirtintos kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos laisvės ribojimui. Gražių jaunų žmonių, dėvinčių estetiškus drabužius nuotraukos, keliančios šypseną dėl Lietuvoje populiarių emocingų šūktelėjimų, įprastų pamačius stebinantį (taip pat ir žavintį) daiktą ar žmogų, niekaip negali būti laikomos nei kurstančiomis neapykantą, nei šiurkščiai žeminančiomis religiją.
O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip – jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje? – sako R.Kalinkinas.
„Paradoksalu, kad Lietuvos teismai neišgirdo šių argumentų bei paraidžiui pakartojo jokiuose Lietuvos įstatymuose neįtvirtintą draudimą naudoti ar apeliuoti į religinius simbolius reklamoje. Maža to, teismas pareiškė, kad visa Lietuvos visuomenė išpažįsta Romos katalikų tikėjimą ir palaiko jo vertybes,“ – pastebi ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė.
„Teismas pritaikė itin inovatyvų matematinį įrodymų svorio vertinimo metodą – byloje buvo įvertintas Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktas 100 tikinčiųjų pasirašytas raštas, kad minima reklama įžeidė jų jausmus. Tokiu atveju dizainerio įmonės advokatui tikriausiai reikėjo pateikti 101 Romos katalikų religiją išpažįstančio asmens parašus, kad ši reklama jų neįžeidžia, ir byla būtų laimėta“, – cituojama D.Šakalienė pranešime.
Ši byla kelia rimtus klausimus mūsų visuomenėje – ar žinome, kas yra religijos laisvė bei koks jos santykis su saviraiškos laisve? Dar daugiau – ar netaikome dvigubų standartų skirtingoms religijoms? Visai neseniai pasirodė informacija, kad Seime yra svarstoma į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kaip žiniasklaidos savikontrolės organizaciją, įtraukti vieną išorinį subjektą – būtent Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją. Tuo tarpu dėl reklamoje mūvinčio džinsus jaunuolio, panašaus į Jėzų, 2013 m. gegužę Lietuvos Seimas rado laiko ir noro priimti Reklamos įstatymo pataisą, kuri sugriežtina religinių simbolių vaizdavimą reklamoje.
Šių ribojimų kontekste norėtųsi priminti, kad Lietuvoje de jure valstybinės religijos nėra, o mūsų visuomenę išlaiko verslo sektorius. Verslo bendradarbiavimas su menu yra ne tik abipusiai naudingas, jis atneša naudą mums visiems – provokuojantis ir netikėtas menas pakelia reklamos kartelę, skatina mūsų pačių kritinį mąstymą bei atvirumą įvairioms idėjoms.
„Ši istorija turėjo ir manau dar turės kur kas didesnį rezonansą. Konkreti byla man nėra principo klausimas, tai siekis kelti visuomenei aktualius klausimus ir formuoti precedentą. O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip – jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje?“ – priduria Robertas Kalinkinas.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir dizaineris Robertas Kalinkinas suvienijo savo jėgas tam, kad apgintų nepagrįstai ribojamą teisę į saviraiškos laisvę mene bei versle.
Kaip jūs vertinate šią Roberto Kalinkino kolekcijos reklamą ir dizainerio kovą už saviraiškos laisvę mene?