Rolandas Alijevas atvirą interviu apie nutrūkusią santuoką ir naują gyvenimo etapą davė LNK gyvenimo būdo laidai „Nuo.. Iki...“. Pokalbio metu jis pripažino skyrybas išgyvenęs išties nelengvai.
„Galima atsistoti prieš kamerą ir sakyti, kad tau viskas gerai, esi laimingas, bet iš tikro taip nebūna. Mano manymu, jei nėra ir nebuvo jausmų, tuomet žmonės skiriasi paprastai, taikiai, be jokių ginčų. Tačiau kai žmogui jautei šiltus jausmus, arba iki šiol juos jauti, tai visada bus nesutarimų, užgauliojimų ar piktų pasisakymų. Aš asmeniškai užsidariau ir tą periodą išgyvenau vienas su artimaisiais. Negali sakyti, kad skausmas nutrūksta kažkuriuo metu. Čia tik laikas gali gydyti“, – pasakojo R.Alijevas.
Pasak Rolando, kurdamas šeimą jis tikėjosi, kad ji bus iki pat gyvenimo pabaigos. Vyras nesigaili ir dėl skubotų vedybų – juk tąkart atrodė, kad Goda yra būtent tas žmogus, su kuriuo jis bus laimingiausias.
„Kuri santuoką ne tam, kad ją išardytum, o tam, kad joje pragyventum visą gyvenimą. Ir tuomet galvoji, kad ta šeima tavo gyvenime bus vienintelė – pirma ir paskutinė. Tas pats buvo ir man – ar tai buvo greitas, ar lėtas sprendimas, bet aš šeimą kūriau apsisprendęs, galvodamas, kad ji bus visam gyvenimui.
Jeigu grąžinčiau laiką, nieko nekeisčiau. Aš visada tikėjau meile iš pirmo žvilgsnio, jausmu. Aš pajaučiau ir supratau, kad tai mano žmogus. Tikslingai ėjau savo keliu, o kai sutikau ją, aš pajaučiau tai ir nieko nelaukiau“, – laidoje „Nuo.. Iki...“ mintimis dalijosi Rolandas.
Vis dėlto porą galiausiai ištiko santuokos krizė ir Goda su Rolandu nutarė pasukti skirtingais keliais. Prisiminęs to priežastis, Rolandas išskyrė pernelyg didelius vertybių skirtumus. „Tai, kad niekada nekreipiau dėmesio į tuos skirtumus, ir buvo pagrindinė mano klaida“, – įsitikinęs jis.
Tačiau šie skirtumai tapo pastebimi, kai prieš trejus su puse metų Rolandą ištiko asmeninė tragedija – jis neteko mylimo tėvo. Netektis sudavė smūgį ir šeimai, ir jo, kaip krepšininko, karjerai. Be to, nebeliko kam prižiūrėti Rolando įkurto sportinių drabužių verslo, kuris prieš tai buvo patikėtas tėvui.
„Viskas apsivertė ir turėjau rinktis – sportas ar verslas, į kurį sukišta daug pinigų. Pasirinkau verslą. Ne viskas taip paprasta, kada visą gyvenimą save atiduodi sportui, o nuo tos dienos, kai prarandi tėtį, su kuriuo turėjai labai artimą ryšį, gyvenime reikia viską keisti.
Pasiryžti bažnytinei santuokai, prisieki prieš Dievą mylėti turtuose ir varguose, laimėj ir nelaimėj, ir turi suvokti, kokie išbandymai tavęs laukia. Tačiau mūsų šeimoje tuomet įvyko lūžis, krizė ir mes tiesiog jos nesuvaldėme“, – sakė R.Alijevas.
Įvykus skyryboms Rolandas bandė pažvelgti į praeitį ir ėmė analizuoti paskutiniuosius santuokos metus – tikėjosi rasti atsakymą, kodėl vis dėlto šeimai buvo lemta sugriūti. Dabar jis atsakymą jau turi ir pagrindinėmis skyrybų priežastimis įvardija socialinius tinklus ir santykiuose atsiradusią rutiną.
„Virtualus pasaulis ir socialiniai tinklai sugadina žmogų. Manau, kad ir mano žmogų sugadino. Kada matai ir jauti kitokį gyvenimą, užduodi sau klausimą – ką aš čia veikiu? Juk galiu gyventi taip, kaip jie, keliauti, jausti prabangą. Dar kokia draugė gal pasako – su kuo tu būni, kai gali viską turėti? Tada tu atsistoji ant tos ribos ir pradedi dvejoti.
Virtualiame pasaulyje gauni daug dėmesio. Ypač jeigu esi įžymi moteris. Gauni be galo daug dėmesio ir juo naudojiesi – gėlės, mašinos, dovanos, svaigsti nuo to gyvenimo“, – mintimis dalijosi R.Alijevas.
Anot Rolando, tai tikriausiai iš dalies ir pakenkė jo ir Godos santykiams. Jis patikino, kad apie atsiribojimą nuo socialinių tinklų jiedu kalbėjo ne kartą, tačiau išvados, panašu, padarytos nebuvo.
„Būdavo namuose kartojama, kad mažiau naudotų, nes ten netikras gyvenimas. Žmogus psichologiškai laukia to dėmesio, negauna, tai ir deda nuotraukas.
Po skyrybų aš irgi susikūriau instagramą. Ten gali pateikti save tokį, kokį nori, koks tau atrodo geriausias. Jei negauni dėmesio namuose, tada dedi asmenukę“, – laidoje kalbėjo R.Alijevas.
Paklaustas, galbūt Godai ir pritrūko jo dėmesio, Rolandas teigė, kad kaskart skirti daug dėmesio neįmanoma, o rutina anksčiau ar vėliau pasibeldžia į kiekvienos šeimos namų duris.
„Kai gyveni devynerius metus santuokoje, visko būna. Juk negali kiekvieną dieną rodyti dėmesio, grįžus namo apsimetinėti kažkuo ir sakyti „mažyte, aš tave myliu“. Meilė, tas visas susižavėjimas ir aistra, anot mokslinių tyrimų, trunka tejus metus. O po to tu jau tvirčiau atsistoji – vaikai, darbai, monotonija.
Yra mokslinių įrodymų, kad išsilavinęs, aukštuosius mokslus baigęs žmogus mažiau eina į šoną negu neišsilavinęs. O kada dienos metu tu neturi ką veikti, koncertai, neaiškios veiklos ir draugių susitikimai vis tiek prie kažko priveda. Daugiau dirbantis žmogus turės ir mažiau pagundų“, – įsitikinęs R.Alijevas.
Tačiau Rolandas sako, kad dabar po praeitį jau nebesikapsto, o atitolti nuo slogių minčių jam padėjo darbas. Jis pradėjo studijuoti treniravimo sistemas, ir, negana to, nutarė grįžti į krepšinio aikštelę, nors anksčiau buvo priėmęs sprendimą daugiau nebežaisti. Rolandas šiuo metu žaidžia Kauno „Atleto“ komandoje, ir, nors laukia pasiūlymų iš kitų klubų, tikina liksiantis Kaune – kad būtų kuo arčiau vaikų.
„Anksčiau man buvo svarbu, kas daugiau pasiūlys, bet dabar paskui pinigus aš nebebėgsiu. Taip, lygis, profesionalumas nuo to, kur anksčiau buvau, skiriasi, tačiau reikia mokėti iš viršaus nusileisti į apačią ir iš apačios vėl pakilti į viršų. Lengviausia žmogui pasiduoti ir nieko nedaryti, o iš naujo pakilti yra didelis menas ir darbas. Dabar man nėra taip aktualu, kur žaidžiu – svarbu, kad gerai jaučiuosi, komanda laiminga“, – apie savo dabartinį gyvenimo etapą pasakojo R.Alijevas.
Po tėvo mirties Rolandas sportinių drabužių įmonėje turėjo keisti bene viską – net pats išmoko siūti aprangą. Be to, šio darbo subtilybių išmokė ir Godą. „Ji viską žino – kaip gamintis, kur gamintis. Viskas buvo padėta ant lėkštutės, reikėjo tik pasiimti. Tai jeigu dabar tuo naudojasi – kuo didžiausios laimės jai“, – teigė Rolandas, planuojantis savo verslą parduoti ir imtis ko nors naujo.
Rolandas sako, kad vienas dalykas, kuris jo gyvenime niekada nepasikeitė, yra dėmesys vaikams. Tiek skyrybų laikotarpiu, tiek dabar jis stengiasi su jais praleisti kiek įmanoma daugiau laiko – penkerių sūnų moko žaisti krepšinį, o su dukra žaidžia tenisą ir kartu gamina maistą.
„Nenorėjau, kad nutrūktų bendravimas su vaikais. Vykstant skyryboms jie tikrai nejautė kažkokio blogo jausmo. Jie buvo prižiūrėti ir jautė nuoširdžią meilę. Faktas, kad skyrybų metų vaikams norisi duoti daugiau pirkinių, kažkur nuvežti. O kaip jie tas mintis dėliojasi ir kaip tai paveiks jų gyvenimus ateityje, sunku pasakyti. Čia jau mes negalime to pakeisti. Mūsų klaida ta, kad taip atsitiko, ir vaikai dėl to nekalti”, – LNK laidoje „Nuo.. Iki...“ sakė R.Alijevas.
Vis dėlto Rolandas neslepia, kad Godai jis dėkingas ne tik už vaikus, bet ir už išmoktas pamokas. „Šis gyvenimas mus suvedė ne be reikalo ir tie vaikai atsirado ne be reikalo. Dėkingas liksiu už viską – už patirtus jausmus, gyvenimą, naujoves. Abu kažko išmokom, patyrėm daug dalykų. Reikia tik dėkoti ir gerbti žmogų, nes jis ne šiaip atsirado“, – mintimis dalijosi R.Alijevas.
Rolandas neslepia, kad dabar gauna išties nemažai moterų dėmesio, bet į naujus santykius nerti neskuba: „Mano tikėjimas meile niekur nedingo, bet nežinau, ar atsiras žmogus, panašus į mane.“
„Šiandien jaučiuosi tvirtas, stiprus. Iki visiškos laimės trūksta daug dalykų, bet kad būčiau psichologiškai palūžęs ar kentėčiau dėl ko nors, tai tikrai ne. Aš labai tvarkingai susidėliojęs gyvenimą, taip, kaip noriu gyventi. Esu šeimos žmogus, man patinka būti šeimoje ir jeigu vaikai būtų su manimi kiekvieną dieną, būčiau turbūt pats laimingiausias šioje žemėje”, – apie tai, kaip gyvena dabar, laidoje „Nuo... Iki...“ pasakojo R.Alijevas.