„Norėjome pamatyti, kaip atrodo ta šalis. Girdėjome skirtingų vertinimų – vieni sakė, kad labai gerai, o kiti, kad labai blogai, viduriuko nebuvo. Juodkalnija – visiškai kitokia šalis nei kaimyninė Kroatija savo gamta, vaizdais, net savo išsivystymo lygiu“, – portalui Žmonės.lt sakė R.Vilkončius. Jis į kelionę automobiliais leidosi su žmona Dalia, sūnumis Ugniumi ir Ąžuolu ir bičiulių kompanija. „Važiavome per septynias šalis, tačiau nelėkėme, radę gražias vietas sustodavome, apsižiūrėdavome. Sugaišome beveik dvi savaites“, – kalbėjo vyras.
Pasak Rolando, visos viešnagės metu tvyrojo karščiai. „Buvo labai karšta, apie 35 laipsnius, tad jei norėdavome ką nors pamatyti, reikėdavo tai daryti anksti ryte arba vakare. Tačiau vakare sutemdavo iškart po to, kai saulė pasislėpdavo už kalnų, tad 9 val. vakaro jau buvo tamsu. Vaikai nuo pat ryto ilgą laiką mirkdavo vandenyje, jiems daugiau nieko nereikėjo, o mums norėjosi daugiau apsižvalgyti, tad keliavome po apylinkes tiek, kiek buvo įmanoma“, – kalbėjo jis. Kelionės metu bičiulių kompanija skyrė visą dieną ir įspūdingo grožio Kroatijos miestui Dubrovnikui, kuris yra įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą ir saugomas UNESCO.
 |
| Vaizdas nuo aukščiausio Kotoro taško |
Užburianti gamta ir šiukšlių kalnai
Pasak R.Vilkončiaus ypatingą įspūdį Juodkalnijoje paliko vadinamieji Juodieji kalnai. „Mes buvome nedideliame kaime šalia vieno žinomesnių pakrantės miestų, Kotoro. Buvo dalykų, kurie ir nepatiko. Gamta be proto graži, tačiau apšiukšlintas kiekvienas kampas, eini ir visur šiukšlės“, – prisiminė jis.
Paskaitę atsiliepimus keliautojai susiviliojo apsilankyti išgirtame Jaz paplūdimyje. „Nuo pat stovėjimo aikštelės pasitiko šiukšlių kalnai ir keisti kvapai, nes niekas ten neina į tualetą, kuris kainuoja 50 eurocentų. Nors visi rašė, kad ten smėlis ir atvira jūra, realybė kiek kitokia. Taip, jūra atvira, tačiau tokį smėlį mes vadiname purvinu žvyru, kuriame daugybė nuorūkų“, – pasakojo R.Vilkončius. Jis tikino mėgstantis mėgėjiškai panardyti su vamzdeliu, tačiau Juodkalnijos krantus skalaujančioje Adrijos jūroje matęs vos kelis jūros ežius ir daugybę šiukšlių.
„Buvome nuvykę į sostinę Podgoricą. Važiuodami pamatėme, kad jie neturi sąvartynų, o visas šiukšles verčia nuo kalno – šaldytuvus, automobilius. Kai ką padega, bet daugybė šiukšlių lieka“, – baisėjosi R.Vilkončius.
 |
| Rolandas Vilkončius Juodkalnijos panoramos fone |
Vietiniai į turistus žvelgia atsargiai
Su draugų kompaniją iš britų vilą nuomavęsis buvęs TV laidų vedėjas tikino, esą juokingos Juodkalnijos kainos tėra mitas. Net vengiant pagrindinių turistinių taškų pavakarieniauti su šeima užsisakius vietinės žuvies ir namų vyno kainuodavo daugiau kaip 60 eurų.
R.Vilkončius tvirtino, kad jam Juodkalnija pasirodė kontrastų šalimi. „Pirmą vakarą pavalgėme labai skaniai, nors sumokėjome brangiai, nutarėme ten apsilankyti ir paskutinį kelionės vakarą. Antrąsyk, nors žmonių buvo nedaug, maisto laukėme pusantros valandos, o pavalgę visi pasijuto negerai“, – pasakojo R.Vilkončius. Anot jo, vietiniai labai nemėgsta vakarų europiečių, tačiau į lietuvius žiūri kiek atsainiau, mat gerai nežino – prie Rytų ar Vakarų Europos mūsų šalį priskirti.
„Turistinėse zonose dažniausiai kalbama angliškai, tačiau ne visur – pavyzdžiui sovietiniu dvelksmu persismelkusioje Podgoricos stotyje nei angliškai, nei rusiškai nesusikalbėjome. Kai kurie iš Juodkalnijos gyventojų žino Ramūną Šiškauską, lietuvišką krepšinį, ypač jaunesni“, – sakė žinomas vyras. Jis prisipažino sulaukęs ir vietos policijos pareigūnų dėmesio – už netyčia pamirštas įjungti automobilio šviesas teko pakloti 30 eurų. „Policininkas buvo puikiai „atkalęs“ angliškas frazes, tik abejoju, ar pats suprato, ką kalba“, – juokėsi Rolandas. Jis tikino besidžiaugiantis pamatęs Juodkalniją, tačiau kol kas neketinantis ten sugrįžti.
