Labiausiai nuo depresijos kenčia tie žmonės, kurie dirba streso sąlygomis. Nes streso metu žmogaus organizmas į kraują išskiria adrenaliną. Jis suteikia kartais ir malonių pojūčių, tačiau alina mūsų imunitetą. Tuomet žmogus ima sirgti, blogiau jaučiasi.
Būtent ne pačios geriausios sveikatos žmonės ir yra labiausiai linkę į depresiją.
Ką siūlo medikai
Net jeigu jūsų nekankina nuolatiniai stresai, būtina bent kartą per metus rimtai pasitikrinti. Tuomet išaiškės ne tik depresijos, bet ir kitų negalavimų priežastys. Apskritai, metinė „techninė apžiūra“ civilizuotose šalyse yra normalus dalykas. Todėl išsivysčiusiose šalyse žmonių vidutinė gyvenimo trukmė ir yra ilgesnė, kad jie sveikatos priežiūrai skiria ypatingai daug dėmesio.
Kas ta depresija
Rudeniška depresija – tai mūsų psichologinės sveikatos atspindys, savotiškas sielos veidrodis. Ruduo čia veikia tik kaip katalizatorius. Pasikeitusios gamtinės sąlygos (šviesa, temperatūra, kvapai, garsai) sukuria foną, kuriame labiau išryškėja mūsų psichologinės problemos. Pavyzdžiui, savo vertės jausmas, neharmoningi santykiai šeimoje, darbe ir pan.
Svarbūs ir ekonominiai aspektai. Jei diena trumpesnė, tai ir elektros daugiau sunaudojate, ir už šildymą reikia nemažą sumelę pakloti. Jautriam žmogui tai gadina nuotaiką.
Nustatyta, kad depresiją pagilina radiacija, urbanizacija, genetiškai modifikuoti produktai ir virusai. Kitaip tariant, faktoriai, kurie alina, silpnina imunitetą.
Net keista, tačiau, imunologų teigimu, depresija su imunitetu susijusi tiesiogiai.
Todėl depresijoje dažniau skęsta pasiligoję žmonės. Ir atvirkščiai: panirę į depresiją individai dažniau serga 5 rūšių herpesu, gripu, grybelinėmis infekcijomis.
Depresijos požymiai:
- bloga, prislėgta nuotaika jau nebe pirmą savaitę;
- nuolatinio pervargimo sindromas, neramus miegas;
- kojų raumenų skausmai;
- nuolatinės virškinimo problemos;
- kartu su depresija užgriūnanti alergija.
Jei šie simptomai jus lydi ilgiau nei 3 mėnesius, kreipkitės į gydytojus, kad jie skirtų antidepresantų. Tačiau konsultuotis derėtų ne tik su psichoterapeutu, būtina ir imunologo bei kitų gydytojų apžiūra.
Kaip nugalėti depresiją
Jeigu jaučiate depresijos požymius, galite ir patys imtis priemonių. Problemą spręskite kompleksiškai.
1. Susitvarkykite su savo asmeninėmis psichologinėmis problemomis: tobulėkite darbe, skirkite laiko asmenybės ugdymui. Jei nepatinka darbas, keiskite jį į kitą, kuriame būsite labiau vertinamas specialistas, lankykite sporto treniruotes, susiraskite laisvalaikio užsiėmimą.
2. Jei turite artimą žmogų, padarykite viską, kad santykiai su juo būtų harmoningi. Tai – geriausias vaistas. Jei tokio žmogaus neturite, neužsidarykite tarp keturių sienų. Visad atsiras tokių, kuriems su jumis gera ir įdomu.
3. Vitaminų terapija niekam dar nepakenkė. Didžiulę reikšmę jūsų savijautai turi interferonas ir vitaminas C. Žinoma, tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku...
4. Sveikas gyvenimo būdas – štai kur pamatas. Racionali mityba, sportas, turtingas laisvalaikis, bendravimas su šeima, smulkios džiuginančios dovanos – visa tai ir sudaro kovos su depresija arsenalą.
Beje, depresijos metu visiškai pateisinamas noras suvalgyti ką nors saldaus. Nes saldumynai turi medžiagų, kurios organizme padeda gamintis serotoninui – laimės hormonui.
5. Jei nepavyksta pagerinti savo būsenos aukščiau išvardytomis priemonėmis, skubiai kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą. Patiems, be medikų žinios, gydytis medikamentais griežtai draudžiama. Juo labiau, kad kartais žymiai geriau padeda natūralios priemonės.
