– Naująją tavo fotosesiją pavadinčiau drąsia...
– Ir vėl pasielgiau taip, kaip noriu. Kad ir ką daryčiau, visada bus žmonių, kurie supras ir palaikys mane, ir bus tokių, kurie netoleruos ir spjaudys į veidą. Tokiai fotosesijai ryžausi tik todėl, kad puikiai žinau, jog po kelerių ar dešimties metų to tikrai nepadarysiu. Nekompleksuoju, kad neturiu sportiško, atletiško kūno, žiūrėdamas į nuotraukas nė kiek nesikuklinu. Manau, tai – puikus fotografo, vizažistės ir floristo darbas.
Tiesą sakant, iš pradžių turėjome visiškai kitokią idėją – šitos nuotraukos gimė tik fotografuojant. Nusprendėme, kad lauke – per šalta, visų nuotaikos – pernelyg niūrios, tad kas, jei ne aš, geriau galėtų žmones pralinksminti (juokiasi)?!
– Nebijai žmonių reakcijos?
– Ar aš būsiu su kostiumu, ar nuogas – reakcija tokia pati, pliusų, šiaip ar taip, neprisidėsiu. Visada stengiuosi vadovautis savo nuomone. Dažnai klystu ir vėliau pasigailiu, tačiau – ne šį kartą. Vieniems nuotraukos patiko, kitiems – ne, bet abejingų nėra, vadinasi, rezultatas – 1:0.
– Kokius nors kompleksus fotografuojantis nugalėti teko?
– Žinoma, reikėjo peržengti kai kurias ribas. Tiesą sakant, yra ir atviresnių kadrų, tačiau skirtų tik mano albumui – tikrai neleisiu, kad jos išplauktų į viešumą. Gal kada nors žiūrėsiu į nuotraukas ir džiaugsiuosi, kad išdrįsau.
Nei kalbos apie Marijos žemę, nei kas nors kitas negali pakeisti mano požiūrio į gyvenimą. Mano kūnas priklauso tik man ir jis yra toks, kokį davė gamta, tėvai. Na, ir kas, kad pilvas atidengtas, o ten nei bicepsų, nei tricepsų nėra – toks aš esu (kvatojasi)!
– Apie nuotraukas savo nuomonę galbūt pasakė ir buvęs mylimasis Jarmo?
– Socialiniame tinkle jis tik brūkštelėjo, kad nuotraukos linksmos ir kad visiškai jo nenustebino: iš manęs visko galima tikėtis. Iš pačių artimiausiųjų neigiamos reakcijos nesulaukiau. Jie tik perspėjo, kad žmonėms kils asociacijų su mano pirmąja, ne itin gražia fotosesija, surengta prieš dešimt metų. Ką padarysi: nuo praeities juk nepabėgsi.